Muziejų naktis- profesinės dienos išvakarėse

2009 m. gegužės 16-osios vakarą miestelėnus į lauką viliojo ne tik nuostabus oras, bet ir Alytaus kraštotyros muziejuje vykstantis renginys „Kelionė laiku“. Gegužės 18-oji- Tarptautinė muziejų diena. Jau treti metai Alytaus muziejininkai prisijungia prie Europos muziejų bendruomenės ir profesinės dienos minėjimo išvakarėse kviečia visus alytiškius bei svečius pabūti kartu, pabendrauti, atverti istorijos slėpinius, įvertinti nuveiktus darbus... Tą vakarą Alytaus kraštotyros muziejus būna atviras lankytojams iki 24 val.

Šiemet, gegužės 16-osios vakaro „Kelionė laiku“ prasidėjo Julijos Baranauskienės keramikos muziejuje. Šventė tęsėsi pasakojimais apie bajoriškąją Jonynų giminės kilmę A. Jonyno memorialinio muziejaus sode. Gausų lankytojų būrį džiugino etnografinio ansamblio „Daulėlio“ (vad. L. Zavistauskienė) pasirodymas bei Šv. Benedikto gimnazijos moksleivių ir Alytaus teatro aktorių vakaras-spektaklis „Pasikalbėjimai su laiku...“ Spektaklis visus „grąžino“ į XV amžių. Žydinčių obelų apsuptyje svečiai galėjo jaukiai pabendrauti ir su žymiuoju bajoriškosios giminės palikuonimi poetu A. A. Jonynu.

Baroko ir klasicizmo epochas pristatė Adolfo Ramanausko- Vanago vidurinės mokyklos mokiniai (vad. D. Adukevičienė, B. Sereičikaitė, R. Volkuvienė). Įspūdingas  baroko ir klasicizmo madų, retorikos, papročių, šokių pristatymas vyko Alytaus kraštotyros muziejaus kieme. Po kiemą išdidžiai vaikštinėjo ne tik karalių pora, dvariškiai, bet ir pats Napoleonas.

A. Matučio memorialinio muziejaus kieme žiūrovai išvydo tarpukario laikotarpį atspindintį, Dainavos vidurinės mokytojų (rež. D. Krukonienė) suvaidintą B. Sruogos ‚Dobilėlį penkialapį“. Aktorių nuoširdumas tiesiog užbūrė žiūrovus.

Tie, kas nesidomėjo tarpukariu, galėjo džiaugtis Alytaus aeroklubo narių (vad. K. Urbonavičius) gamintų įvairių modelių lėktuvėlių „flirtu“ ore, susipažinti su restauratorių darbo kasdienybe ir įmantrybėmis, apžiūrėti ekspozicijas „Nokia- Samsung“ švieselių pagalba...

Saulei nusileidus, gausus žiūrovų būrys laukė Roberto Šarknicko filmo „Nepalikit, prašau...“. Ne vienas nubraukė tyliai riedančią ašarą, prisiminęs ir savo ne ką lengvesnę vaikystę sovietiniu laikotarpiu.

Šventės pabaigoje ir darbuotojus, ir lankytojus sušildė laužo ir širdžių šiluma, gitaros stygų brazdenimas bei karšta žolelių arbata...

Galinos Tamošiūnienės nuotraukos