Nuo birželio 3 d. Alytaus kraštotyros muziejuje – net dvi istorinės Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parodos.
Paroda „Kad nepasikartotų, kad niekada nepasikartotų…“, pristatanti fotografijas ir pasakojimus apie 1941 m. birželį vykdytus pirmuosius masinius Lietuvos gyventojų trėmimus.
Ir legendinio Dainavos apygardos vado Liongino Baliukevičiaus-Dzūko gyvenimo istoriją atskleidžianti paroda „Mūsų jėga – mūsų sielose. Dainavos apygardos vadas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas (1925 01 01–1950 06 24)“.

Paroda „Kad nepasikartotų, kad niekada nepasikartotų…“

Paroda skirta 1941 m. birželį vykdytam pirmajam masiniam Lietuvos gyventojų trėmimui atminti. Joje pristatomos fotografijos ir pasakojimai primena tremties patirtis, netektis bei pastangas išsaugoti istorinę atmintį.

Daugumos fotografijų autorius – Vilius Kairys. Jo tėveliai buvo 1941-ųjų metų tremtiniai, o pats Vilius Kairys gimė 1953 m. Tit Aruose.

1989 m. Vilius Kairys dalyvavo ekspedicijoje į Jakutijos šiaurę. Keturios grupės buvusių tremtinių iš Vilniaus ir Kauno vyko į buvusias tremties vietas – Bykovą, Trofimovską, Stolbus, Tit Arus Lenos deltoje ir Ambarčianą, Kazačę, Kuogastachą, Krestus Janos deltoje. Ekspedicijos dalyviai tvarkė lietuvių tremtinių kapines, statė paminklus, o dalies tremtinių palaikus parvežė į Lietuvą ir palaidojo gimtinėje.

Paroda Alytaus kraštotyros muziejuje veiks iki birželio 27 d.

Paroda „Mūsų jėga – mūsų sielose. Dainavos apygardos vadas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas (1925 01 01–1950 06 24)“.

Parodoje pasakojama Dainavos apygardos vado Liongino Baliukevičiaus-Dzūko, pašventusio savo gyvenimą kovai už Lietuvos laisvę, istorija. Dzūko gyvenimo liudytoju tapo partizaninio karo metais rašytas ir šių dienų sulaukęs dienoraštis, kuriame jis rašė: „Mūsų jėga glūdi mūsų sielose, mūsų širdyse, bet ne ginkluose“.

Dienoraštis tapo parodos vedliu, per kurį pasakojama šios asmenybės gyvenimo istorija. Todėl parodoje naudojamos autentiškos dienoraščio citatos, šeimos ir jaunystės fotografijos, studijų dokumentai, partizaninio laikotarpio vaizdai, raštijos bei sovietų represinių struktūrų dokumentai. L. Baliukevičius-Dzūkas daug rašė apie laisvės kovotojų gyvenimą bunkeriuose, todėl vizualiniame parodos dizaine naudojamos sovietų saugumo pieštos partizanų bunkerių schemos.

Parodoje panaudota medžiaga iš Lietuvos ypatingojo archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos valstybės istorijos archyvo, Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus, Alytaus kraštotyros muziejaus, Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus, LGGRTC Istorinės atminties įamžinimo skyriaus, privačių asmenų – A. Kudzio, Z. Paulauskaitės archyvų.

Paroda muziejuje veiks iki rugpjūčio 1 d.

Parodų rengėjas yra Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejus.