S. Kudirka gimė 1904 m. pasiturinčių ūkininkų šeimoje Masiauskų kaime, Barzdų valsčiuje (dab. Šakių r.). 1924 m. jaunuolis tapo Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto studentu. Universitete buvo žymaus chirurgo Vlado Kuzmos mokinys. Baigęs studijas be jokio atlygio pradėjo dirbti su V. Kuzma Kauno klinikų Medicinos fakulteto chirurgijos klinikoje. Dirbdamas gydymo įstaigoje aktyviai operavo, rinko, sistemino stebėjimų duomenis, spausdino savo tyrimus to meto medicininėje spaudoje. S. Kudirka pasižymėjo ne tik chirurginėmis žiniomis, bet ir kitų sričių išmanymu. Buvo ne tik chirurgas, bet ir geras vidaus ligų diagnostikas, traumatologas, dermatovenerologas, pediatras. Alytuje dėl savo atliktų operacijų buvo laikomas labiausiai pasiruošusiu chirurgo darbui. S. Kudirka savarankiškai atlikdavo daugybę sudėtingų operacijų. Gydytojas operuodavo tik su „jodo pirštinėmis“: stropiai su šepečiu plaudavo rankas iki alkūnių, po to dezinfekuodavo sublimato tirpalu ir plaštakas ištepdavo jodu. Taip dezinfekuotomis rankomis chirurgas darė visas pilvo organų, krūties šalinimo, „varlės kojos“ operacijas. Per savo gyvenimą jis iš viso atliko apie 35 tūkst. operacijų.
Antrojo pasaulinio karo, o vėliau ir pokario metais S. Kudirka susidūrė su daugybe iššūkių, tačiau puikiai mokėjo organizuoti ligoninės darbą net ir šiais sunkmečiais. Pirmąją karo dieną subombarduotame mieste buvo daugybė sužeistųjų, bet gydytojas net ir krentant bomboms operavo laikinoje operacinėje, įrengtoje ligoninės tvartelyje ar net kieme. Grįžęs į po karo nusiaubtą ligoninę S. Kudirka užkalė langus, užsandarino ir paruošė operacinę – surinko likusius instrumentus, priplėšė paklodžių ir jau kitą dieną pradėjo operuoti. Per beveik pusmetį išoperavo 70 vaikų, sužeistų minų, bombų ir granatų, besimėtančių visame Alytaus mieste.
,,Rankomis – chirurgas, o širdimi – ūkininkas“ – taip apie S. Kudirką sakydavo Alytaus ligoninės pavaduotojas ūkio reikalams Juozas Pėstininkas. Užaugęs ūkininkų šeimoje jis išmanė, kaip dirbti žemę, kur kada ką sėti, kas kur užaugs ar neužaugs. S. Kudirka gerai pažinojo medžius ir suprato, ko kada jiems trūksta. 1948 m. rudenį pradėjo sodinti ligoninės sodą. Nemažą dalį sodo medžių sodino ir puoselėjo pats gydytojas.
Ligoninėje S. Kudirka dirbo beveik iki paskutinių savo gyvenimo dienų, net ir būdamas prastos sveikatos. Buvo nepakeičiamas patarėjas jauniems gydytojams. 1976 m. mirė susirgęs gelta. Tokių laidotuvių Alytus dar nebuvo matęs. Apniukusią, besniegę viduržiemio dieną atsisveikinti su ligoninei atsidavusiu chirurgu Stasiu Kudirka plūdo minios žmonių iš visos Dzūkijos.
Stasys Kudirka su kolega J.Kymantu ir sesele darbo metu, 1958 m. Fotografas R. Launikonis. Fotografija iš Alytaus kraštotyros muziejaus rinkinių
