#: locale=lt-LT
## Tour
### Description
### Title
tour.name = Jonynas
## Skin
### Multiline Text
HTMLText_80B076E3_8F67_54FC_41C8_F60BF5FD7C6F.html = A. Jonyno gyvenimas ir veikla
A. Jonyno gyvenimas ir veikla
Matote Jonynų giminės medį, kuriame sužymėti dviejų amžių giminės atstovai iki 2010 m. Jonynai kilę iš Daugirdų kaimo Alytaus rajone, iš šios giminės išaugo daugybė kūrybingų, išsilavinusių žmonių, kurių ryškūs pėdsakai liko ne tik Lietuvos kultūroje, bet ir pasaulyje. Kokie tai pėdsakai? Istorikas Ignas Jonynas išleido monografiją „Vytauto šeimyna“ (1932), tautosakininkas Ambraziejus Jonynas paliko tvirtą teorinį pagrindą šiuolaikiniams folkloro tyrimams. Skulptorius, grafikas, vitražistas Vytautas Kazimieras Jonynas iliustravo ne tik knygas, bet ir kūrė vitražus, skulptūras bažnyčioms JAV. Lietuvių literatūros kritikas Vytautas Aleksandras Jonynas paliko daugybę recenzijų apie lietuvių literatūros kūrinius. Poetas Antanas A. Jonynas – Antano Jonyno sūnus – rašo eiles, kurios virsta dainomis, dailininkas Algis Griškevičius tapo paveikslus ir rengia parodas visame pasaulyje. Režisierius Ignas Jonynas stato filmus, kurie pristatomi San Sebastiano kino festivalyje.
Matote Jonynų giminės medį, kuriame sužymėti dviejų amžių giminės atstovai iki 2010 m. Jonynai kilę iš Daugirdų kaimo Alytaus rajone, iš šios giminės išaugo daugybė kūrybingų, išsilavinusių žmonių, kurių ryškūs pėdsakai liko ne tik Lietuvos kultūroje, bet ir pasaulyje. Kokie tai pėdsakai? Istorikas Ignas Jonynas išleido monografiją „Vytauto šeimyna“ (1932), tautosakininkas Ambraziejus Jonynas paliko tvirtą teorinį pagrindą šiuolaikiniams folkloro tyrimams. Skulptorius, grafikas, vitražistas Vytautas Kazimieras Jonynas iliustravo ne tik knygas, bet ir kūrė vitražus, skulptūras bažnyčioms JAV. Lietuvių literatūros kritikas Vytautas Aleksandras Jonynas paliko daugybę recenzijų apie lietuvių literatūros kūrinius. Poetas Antanas A. Jonynas – Antano Jonyno sūnus – rašo eiles, kurios virsta dainomis, dailininkas Algis Griškevičius tapo paveikslus ir rengia parodas visame pasaulyje. Režisierius Ignas Jonynas stato filmus, kurie pristatomi San Sebastiano kino festivalyje.
Koks Antano Jonyno indėlis į Lietuvos neįgaliųjų ir neregių gyvenimą? Kai 1944 m. A. Jonynas baigė Kauno aklųjų institutą ir Mokytojų seminariją, tapo pirmuoju neregiu Lietuvoje, kuris turėjo aukštojo mokslo diplomą. Tais pačiais metais poetas buvo pakviestas kurti Lietuvos aklųjų draugiją (LAD), kuri rūpinosi žmonių su regos negalia išsilavinimu, įdarbinimu, visaverčiu visuomeniniu gyvenimu. A. Jonynas nuoširdžiai stengėsi padėti kiekvienam, kuris kreipėsi pagalbos, sistemingai organizavo LAD veiklą, kad kiekvienas jos narys, panašaus likimo brolis būtų išgirstas, sulauktų paramos ir kaip įmanoma savarankiškiau galėtų kurti savo asmeninį gyvenimą. Ekspozicijoje matote svarbią knygą „Žmogiškoji reabilitacija“, kurioje A. Jonyno publicistika apie neregius reginčiųjų pasaulyje.
Koks Antano Jonyno indėlis į Lietuvos neįgaliųjų ir neregių gyvenimą? Kai 1944 m. A. Jonynas baigė Kauno aklųjų institutą ir Mokytojų seminariją, tapo pirmuoju neregiu Lietuvoje, kuris turėjo aukštojo mokslo diplomą. Tais pačiais metais poetas buvo pakviestas kurti Lietuvos aklųjų draugiją (LAD), kuri rūpinosi žmonių su regos negalia išsilavinimu, įdarbinimu, visaverčiu visuomeniniu gyvenimu. A. Jonynas nuoširdžiai stengėsi padėti kiekvienam, kuris kreipėsi pagalbos, sistemingai organizavo LAD veiklą, kad kiekvienas jos narys, panašaus likimo brolis būtų išgirstas, sulauktų paramos ir kaip įmanoma savarankiškiau galėtų kurti savo asmeninį gyvenimą. Ekspozicijoje matote svarbią knygą „Žmogiškoji reabilitacija“, kurioje A. Jonyno publicistika apie neregius reginčiųjų pasaulyje.
Poeto bičiuliai pamena, kokių nepaaiškinamų gebėjimų turėjo Antanas Jonynas. Dažnas stebėjosi, kaip vaikščiodamas po tėvo sodą jis išvengdavo žemyn nulinkusių obelų šakų arba kaip Alytaus miesto sode tik iš rožės kvapo pasakydavo jos žiedlapių spalvą. Kai Dievas duoda talentą kurti, bet atima akių šviesą, kaip atskleisti duotą kūrybos dovaną? Antanas Jonynas eiles įamžindavo keliais būdai: diktuodavo, o sekretorius arba žmona užrašydavo reginčiųjų raštu, poetas įrašydavo savo balsą į magnetofoną, rašydavo Brailio raštu ranka arba mašinėle, kurią matote ekspozicijoje.
Poeto bičiuliai pamena, kokių nepaaiškinamų gebėjimų turėjo Antanas Jonynas. Dažnas stebėjosi, kaip vaikščiodamas po tėvo sodą jis išvengdavo žemyn nulinkusių obelų šakų arba kaip Alytaus miesto sode tik iš rožės kvapo pasakydavo jos žiedlapių spalvą. Kai Dievas duoda talentą kurti, bet atima akių šviesą, kaip atskleisti duotą kūrybos dovaną? Antanas Jonynas eiles įamžindavo keliais būdai: diktuodavo, o sekretorius arba žmona užrašydavo reginčiųjų raštu, poetas įrašydavo savo balsą į magnetofoną, rašydavo Brailio raštu ranka arba mašinėle, kurią matote ekspozicijoje.
Antano Jonyno prisiminimai: „Ketvirtadienį pabudau naktį. Visi namuose buvo susikėlę, vaikščiojo, kalbėjo, bet buvo naktis. Ji nepraėjo nei įdienojus, nei po pietų. Pakartotinai tėvo pašauktas, atėjo gydytojas. „Mano misija baigta,“ – pasakė jis – kvieskite okulistą“. Naktį mane nuvežė į ligoninę. Kaitriai švietė, net svilino ankstyvo tų metų pavasario saulė, bet buvo naktis. Naktis gyva, pilna garsų ir judėjimo. Ligoninėje man stipriai ir šiltai sutvarstė abi akis. Ir kiekvieną kartą, kai perrišinėdavo, kai pradėdavo atvynioti tvarstį, pašėlusiai daužydavosi širdis. Neužgesinama viltis šaukte šaukdavo: – Dabar jau tikriausiai matysiu...
Ir kiekvieną kartą būdavo naktis.“
Antano Jonyno prisiminimai: „Ketvirtadienį pabudau naktį. Visi namuose buvo susikėlę, vaikščiojo, kalbėjo, bet buvo naktis. Ji nepraėjo nei įdienojus, nei po pietų. Pakartotinai tėvo pašauktas, atėjo gydytojas. „Mano misija baigta,“ – pasakė jis – kvieskite okulistą“. Naktį mane nuvežė į ligoninę. Kaitriai švietė, net svilino ankstyvo tų metų pavasario saulė, bet buvo naktis. Naktis gyva, pilna garsų ir judėjimo. Ligoninėje man stipriai ir šiltai sutvarstė abi akis. Ir kiekvieną kartą, kai perrišinėdavo, kai pradėdavo atvynioti tvarstį, pašėlusiai daužydavosi širdis. Neužgesinama viltis šaukte šaukdavo: – Dabar jau tikriausiai matysiu...
Ir kiekvieną kartą būdavo naktis.“
XX a. 3 dešimt. miestiečio kambarys
XX a. 3 dešimt. miestiečio kambarys
Tai Antano Jonyno tėvo Igno Jonyno lagaminas. Su juo poeto tėvas keliavo į Alytaus geležinkelio stotį, kur dirbo konduktoriumi. Šalia namų buvęs geležinkelis šeimai buvo ne tik pragyvenimo šaltinis, geležinkelio pylimas turėjo nepaaiškinamą trauką – čia rinkosi jaunimas, ypač buvo smagu žiemą. 2003 m. išleistoje A. Jonyno ankstyvosios poezijos rinktinėje „Rugsėjo pilnatis“ ne viename eilėraštyje minimas geležinkelio, pylimo motyvas, kuris yra jausmingos, nostalgiškos jaunystės vaizdinys: „<...> Ateik ant šito pylimo. Graži šviesi naktis. / Mes tyliai čia sėdėdami žiūrėsim į žvaigždes.“
Tai Antano Jonyno tėvo Igno Jonyno lagaminas. Su juo poeto tėvas keliavo į Alytaus geležinkelio stotį, kur dirbo konduktoriumi. Šalia namų buvęs geležinkelis šeimai buvo ne tik pragyvenimo šaltinis, geležinkelio pylimas turėjo nepaaiškinamą trauką – čia rinkosi jaunimas, ypač buvo smagu žiemą. 2003 m. išleistoje A. Jonyno ankstyvosios poezijos rinktinėje „Rugsėjo pilnatis“ ne viename eilėraštyje minimas geležinkelio, pylimo motyvas, kuris yra jausmingos, nostalgiškos jaunystės vaizdinys: „<...> Ateik ant šito pylimo. Graži šviesi naktis. / Mes tyliai čia sėdėdami žiūrėsim į žvaigždes.“
Geležinkeliečio lagaminas
Geležinkeliečio lagaminas
Antano Jonyno kūryba vertinama įvairiai. Ankstyvoji kūryba priskiriama neoromantizmo krypčiai. Šio laikotarpio kūryboje poetas kalba apie pavasarį, gimtąjį Alytų, poeziją, gamtą, jaunystę. Vėlesnė kūryba ideologinė, kurią lėmė istorinės aplinkybės ir politinė santvarka. Tiesa, savo satyros kūriniuose rašytojas dažnai pašiepė biurokratinius reiškinius ir ydingą visuomenės elgesį. Išsamiai A. Jonyno kūrybą išanalizavusi Janina Riškutė teigė, kad Jonyno publicistikoje, satyroje, poezijoje „visad dėmesio centre – žmogus tarp žmonių, žmogus ir visuomenė“. Čia matote A. Jonyno mokyklinį portfelį, su kuriuo ne tik į mokyklą eita, bet ir po Miesto sodą, pylimą, Alytaus pušynus vaikščiota.
Antano Jonyno kūryba vertinama įvairiai. Ankstyvoji kūryba priskiriama neoromantizmo krypčiai. Šio laikotarpio kūryboje poetas kalba apie pavasarį, gimtąjį Alytų, poeziją, gamtą, jaunystę. Vėlesnė kūryba ideologinė, kurią lėmė istorinės aplinkybės ir politinė santvarka. Tiesa, savo satyros kūriniuose rašytojas dažnai pašiepė biurokratinius reiškinius ir ydingą visuomenės elgesį. Išsamiai A. Jonyno kūrybą išanalizavusi Janina Riškutė teigė, kad Jonyno publicistikoje, satyroje, poezijoje „visad dėmesio centre – žmogus tarp žmonių, žmogus ir visuomenė“. Čia matote A. Jonyno mokyklinį portfelį, su kuriuo ne tik į mokyklą eita, bet ir po Miesto sodą, pylimą, Alytaus pušynus vaikščiota.