Paminėti rašytojo Antano Jonyno 98-ąsias gimimo metines šiandien siūlome jo bičiulio JUOZO MARCINKAUS (1928–2004) mintimis. Jųdviejų keliai susikirto Lietuvos aklųjų draugijoje ir bendravimas tęsėsi kelis dešimtmečius. J. Marcinkus apie bendražygį A. Jonyną yra išleidęs 3 knygas.

Pirmą kartą su Lietuvos aklųjų draugijos pirmininku A. Jonynu J. Marcinkus susitiko 1948 m. Kaune, kai atvyko prašyti rankos protezo. Mat jis, žemaitis, paauglystėje sprogus tanko sviediniui buvo netekęs regėjimo ir dešinės rankos plaštakos. Tai labai apsunkino jo mokymąsi aklųjų internate. Vėliau – prozininkas, poetas, dainininkas – J. Marcinkus rašė: „kaip neapsakomai Antano Jonyno asmenybė prisidėjo prie visapusiško mano tobulėjimo… prie žmogiškosios reabilitacijos.“

Knygos „Širdies kaitra“ teksto ištraukos mus nukelia į 1965 metų Alytų, ramų miestelį, kai J. Marcinkus ir jo žmona Albina viešėjo pas Liškiavos gatvėje su šeima atostogaujantį A. Jonyną:

„Ir tą vasaros rytą, kai Antano jaunystės namuose sukilome, buvo neapsakomai ramu ir giedra. Labai malonu buvo pliuškintis vandeniu po tuo Antano dvyniu beržu ir justi, kaip šeimininkas su vyriausiuoju sūnumi Antanu prisideda prie rytmečio ruošos. <…> Po pusryčių iškeliavome pasidairyti po apylinkes. Žinojau, kad Antanas labai myli gamtą, ypač senąjį Alytaus pylimą, ant kurio yra sukūręs ne vieną posmą.

Guliu ramiai ant pylimo stataus

Ir Nemuno čiurlenimo klausausi,

Svajingai gaudžia pušys Alytaus,

Ir linksmas juokas vėl užgauna ausį.

 

– Nereikia, Juozai, sentimentų, – pertraukė mane poetas. – Kai man užeina tokios mintys, aš beveliju tas minutes patylėti… Šias ir panašias eilutes kūriau, kai radikulitas dar nesuko strėnų… <…>

Sugrįžome į tą jaukų namelį. Mus pasitiko Salomėja [A. Jonyno dukrytė]. Albina mergaitei padavė lauktuvių šokolado plytelę.

– Tėtuk, balius! Tuojau balius bus! – sučęžo sidabrinis popierėlis.

<…>

Atėjo atsisveikinimo valanda. Mes nužingsniavome Liškiavos gatve, iš kur buvom atėję, o Antanas su Salomėja ant rankų liko stovėti prie vartelių…

Atsigręžėme. Salomėja mojavo. Pajutęs judesį, pakėlė ranką ir rašytojas.“

 

(Nuotraukos A. Jonyno muziejaus ekspontų ir iš A. Marcinkaus knygos „Širdies kaitra“) Parengė Vilmantė Petrusevičienė