Būti rašytoju – visų pirmiausia, karštai, betarpiškai gyventi. Ne stebėti gyvenimą, o pačiam juo gyventi. A.J.
 
Rinkiniai

   Muziejaus fonduose saugomas 441 pagrindinio fondo eksponatas ir pagalbinė mokslinė medžiaga (807 vnt.). Pagrindinio fondo eksponatai skirstomi į raštijos, fotografijos ir asmens daiktų rinkinius.

   Pats didžiausias raštijos grupės rinkinys. Šiuo metu jis turi 270 eksponatų. Čia turime tarpukario laikotarpiu leistų leidinių, alytiškio aušrininko K.Sakalausko-Vanagėlio  „Raštus“, keletą A. Jonyno, dar gimnazisto, mokyklinių užrašų lapų, respublikoje žinomo pedagogo K. Žievio taip ir neišleistos kalbinės studijos „Morfologija“ rankraštį. Vieni iš įdomesnių šioje grupėje – Brailio raštu rašytos A. Jonyno užrašų knygelės,1975 m. rašyta fragmentų poema „Mano šulinys“, recenzija M. Sluckio romanui „Saulė vakarop“ bei 6 didžiulės knygos –  brailiškasis rinkinio „Žmogaus širdis, kareivio širdis“ variantas. Šis eksponatas labai gerai parodo, kokio kruopštumo ir sąžiningo darbo (net fizine prasme) reikalauja iš aklojo pats rašymas. Įdomūs ir niekur neskelbtų A. Jonyno kūrinių „Gimtasis miestas“ bei „Karžygių žemė“ rankraščiai, atskleidžiantys mažai žinomą poeto kūrybos pusę. 

   Fotografijos grupės rinkinys mažiau skaitlingas – jį sudaro tik 130 eksponatų. Tai muziejaus istoriją (muziejaus atidarymą bei ryškiausias kitas jame vykusias šventes) menanti dokumentika: fotonuotraukos bei fotojuostos.Turime keletą įdomių poeto jaunystės nuotraukų: su tėvais, sesute Petrone, gimnazijos draugais; t. p. vėlesnių: jau su žmona Stase ir vaikais, už darbo stalo, parke ar su kolegomis rašytojais poezijos vakaruose, jubiliejinėse šventėse. Apie 1933 m. A. Jonynas buvo gimnazijos angelaičių ratelio vadas. Fonduose yra šį jo gyvenimo įvykį užfiksavusi nuotrauka su mažu pypliu viduryje. Muziejų pasiekia ir kitų garsių Jonynų giminės šviesuolių nuotraukos bei kitokia archyvinė medžiaga. Dalis jos kaip tik ir saugoma šiame rinkinyje.

  Nors asmens daiktų rinkinys pats mažiausias (39 vnt.), turi keletą tikrai įdomių eksponatų. Tai rašymo Brailio raštu priemonės: pilka metalinė plokštelė, grifelis, šešiaženklė spausdinimo mašinėlė bei aklojo lazdelė su šviečiančiu antgaliu. Aklajam tai tėra neišvengiami jo sunkios kasdienybės atributai, tačiau nepripratusiam prie tokių daiktų muziejaus lankytojui jie visada sukelia smalsumą.

  

 

Nuotraukoje šešiaženklė spausdinimo mašinėlė, spausdinanti Brailio raštu

 

   Pagalbinės mokslinės medžiagos fonde saugomas vienas iš pačių įdomiausių muziejaus eksponatų – Jonynų giminės genealoginis medis. Duomenys apie bajoriškas privilegijas turėjusią giminę siekia net 1484-uosius metus, tačiau šiame genealoginiame medyje užfiksuoti tik XIX – XX a. gyvenę Jonynai. Dalis iš jų – garsūs net už Lietuvos ribų humanitarai, kitąkart pasiekę aukščiausią įvertinimą – profesoriaus vardą. Prie retesnių eksponatų priskirtume ir R. Kvinto medalį, sukurtą 1984 m. Jonynų giminės herbo pagrindu. Tačiau šis medalis priklauso poeto šeimai.

 


 

 

Nuotraukoje Brailio raštui pritaikyta spausdinimo mašinėlė.