Kai sieloms neliko medžių

2013 metų rugpjūčio 27 d. Alytaus kraštotyros muziejaus filiale, esančiame Jiezno g. 2, atidaryta nauja archeologinė ekspozicija „Kai sieloms neliko medžių“. Naująją ekspoziciją galima lankyti nemokamai nuo pirmadienio iki penktadienio 10.00–17.00, o šeštadieniais 11.00–15.00 valandomis, telefonas pasiteiravimui – 8 607 81 776.

Archeologijos ekspozicija „Kai sieloms neliko medžių“ (pagal jotvingių genties papročius tikėta, kad sielos įsikūnija medžiuose) pasakoja apie Alytaus krašto istorijos ištakas. Ekspozicijos autoriai – Kraštotyros muziejaus istorijos skyriaus vedėja Vilma Jenčiulytė ir darbuotojai Artūras Balčiūnas, Vilmantas Dunderis. Idėjas įgyvendinti padėjo UAB „Durų sistemos ir Ko“, taip pat dizaineriai Jonas Gerulaitis ir Tomas Šimkus.

Archeologinę ekspoziciją sudaro trys dalys. Pirmoji pristato akmens amžiaus radinius Lietuvoje ir titnago reikšmę Pietų Lietuvoje, čia rastus dirbinius iš šios gamtinės medžiagos. Antroji skirta geležies amžiui, jos akcentas – jotvingių genčių gyvenimas. Trečioji – duoklė miestui, nes ir pati ekspozicija įkurta Pirmajame Alytuje. Archeologų radiniai pasakoja Alytaus istoriją nuo jos ištakų iki XVI amžiaus, kai Dzūkijos sostinei suteiktos miesto teisės. Ekspozicijoje galima apžiūrėti archeologų radinius iš piliakalnio papėdės kapinyno ir Pirmojo Alytaus aikštės. Keičiama ekspozicijos dalis šiuo metu pristato Bazorų kapinyno radinius.

Lankytojai gali patys išbandyti akmenines girnas grūdams malti, akmens šlifavimo, medžio drožimo darbus senaisiais padargais. Su istorija galima susipažinti ne tik apžiūrint eksponatus, bet ir specialaus kompiuterio ekrane. Parengtos ir naujos edukacinės programos, į kurias jau gali registruotis ne tik moksleiviai, bet ir šeimos, visi norintieji telefonu (315) 73505.

Edukacinės programos:

1. Senovės kario apranga ir ginkluotė. Žiedinių šarvų gamyba.
Senovės baltų karyba – tai mūsų krašto istorijos puslapis, apipintas legendomis. Ilgą laiką pažintis su žiediniais šarvais buvo tik teorinė – nebuvo galima jų paliesti, apsirengti, tuo labiau pačiam pasigaminti. Šarvų rekonstrukcija – tai ne tik paties daikto, bet ir amato subtilybių atkūrimas, papildantis istorijos žinių bagažą. Šitai padaryti nėra lengva, bet įmanoma, apsiginklavus kantrybe, pažinus amato paslaptis!
Edukacinio užsiėmimo metu bus aptarta ne tik to laikmečio kario ginkluotė, atskiros aprangos bei buities detales, bet pabandysite patys pasigaminti žiedinius šarvus.

2. Vytinės juostos.
Nuo senų senovės žmonės naudojo juostas drabužiams susiausti, papuošti, daiktams surišti, parišti. Juosta buvo naudojama įvairiose apeigose, dovanojama vestuvių ar krikštynų proga. Vienas seniausių audimo būdų – vytinių juostų vijimas. Šios juostos pasižymi spalvų bei raštų gausa, turinčia savo simboliką. Edukacinio užsiėmimo metu lankytojai bus mokomi vytinių juostų vijimo meno, spalvų derinimo. Visi norintys nusivys juostelę ir išsiaiškins juostų naudojimo galimybes.

3. Naginių rekonstrukcija.
Seniausiam išlikusiam žmogaus apavui šiandien sukanka 10 tūkstančių metų – tai buvo iš papiruso lapų pagaminti sandalai, kuriuos avėjo senovės egiptiečiai. Edukacinio užsiėmimo metu lankytojai sužinos batų raidos istoriją, gamins nagines, galės pasivaikščioti avėdami XI-XVI amžių auliukinių, pusbačių, batelių kopijomis.

4. Tapk archeologu.
Edukacinis užsiėmimas vyks tam pritaikytoje archeologinėje ekspozicijoje. „Atidengdami“ kultūrinius sluoksnius, lankytojai keliaus laiko ratu susipažindami ir tyrinėdami lipdytinės ir žiestinės keramikos vystymosi raidą, tyrinės numizmatikos radinius ir jų istoriją, įvertins titnago pritaikymo galimybes. Sėdę prie mikroskopo, lankytojai įvertins atrasto daikto ypatybes, tyrinės kitus archeologinius radinius, mokysis daryti išvadas.