Alytaus kraštotyros muziejus pakvietė į tradicinį pavasario renginį „Muziejų nakcys“, kurios šįkart („ačiū“ pandemijai ir karantinui) paženklino paskutinį kalendorinės vasaros savaitgalį. Atidaryta etnografinė ekspozicija „Sodzius Dzūkijon“, nuotoliniu būdu joje dalyvavo ir Interreg V-A Lietuva – Lenkija programos projekto „Paliktas paveldas“ partneriai – Suvalkų miesto regioninio muziejaus (Lenkijos Respublika) muziejininkai.
Saulė Pinkėvičienė
Kraštotyros muziejaus direktorė Audronė Jakunskienė pristatė muziejaus darbuotojus, partnerius: MB „Menas ir jėga“, UAB „Baldų sistemos“, UAB „Gluk Media“, pagalbininkus – visus, kurie kūrė etnografinę ekspoziciją „Sodžius Dzūkijon“. visus, kurie kūrė etnografinę ekspoziciją „Sodžius Dzūkijons“. Penktadienio vakarą alytiškiai buvo pakviesti ne tik nedidelėmis grupėmis saugiai apžiūrėti naują ekspoziciją, bet ir net devyniose veiklos, kurios surengtos įvairiose muziejaus erdvėse.
Atidarymo proga visus pasveikino meras Nerijus Cesiulis, kuris į renginį atėjo kaip tėvelis, vedinas sūnumi, nes pasinaudojo tėvadieniu. Meras svarstė: „Kada žmogus buvo laimingesnis? Prieš šimtą metų ar dabar?“ Ir atsakė: „Šiandien turime visko, turime daugiau, negu reikia, atsakymo gal ir neverta ieškoti“.
Etnografinę ekspoziciją „Sodzius Dzūkijon“ pašventino Alytaus Šv. Angelų sargų bažnyčios klebonas dekanas Arūnas Užupis, muzikavo folkloro ansamblis iš Birštono „Raskila“, o vakare pasišokti kvietė muzikinė grupė „Aldai“.
Kasmet gegužės mėnesį vykstanti kultūrinė akcija Europos Muziejų naktis yra tarptautinės Muziejų dienos dalis. Alytuje gegužę turėjęs įvykti renginys vyko rugpjūčio paskutinį savaitgalį. Šį kartą Muziejų naktis ypatinga – atidaryta stacionari ekspozicija „Sodzius Dzūkijon“. Kartu su Suvalkų miesto regioniniu muziejumi (Lenkijos Respublika) alytiškiai sėkmingai baigia įgyvendinti ES programos INTERREG V-A projektą „Paliktas paveldas“, kurio vienas iš rezultatų – nauja ekspozicija. Projekto sumanymą padiktavo patys muziejaus lankytojai. Iki muziejaus centrinio pastato Savanorių gatvėje rekonstrukcijos jo antrajame aukšte buvo įrengta labai populiari etnografinė ekspozicija „Dzūkiška trobelė“. Po muziejaus atnaujinimo jos neliko, tačiau muziejininkai pastebėjo, kad lankytojai etnografinės salės pasigenda. Taip atsirado sumanymas papasakoti apie dzūkiškus papročius, pristatyti tautosaką, buitį, kostiumą, dzūkų patarmę autentiškoje aplinkoje, kurioje būtų naudojamos šiuolaikiškos technologijos.
Muziejininkai pasirinko edukacinio teatro metodą, leidžiantį pasakoti apie praeitį dabarties kalba, ypač suprantama jauniesiems muziejaus lankytojams. Nemenku iššūkiu muziejininkams tapo tai, kad projekto idėjas ir būsimos ekspozicijos bei veiklų joje lūkesčius reikėjo suformuluoti projektuotojams, tačiau bendro darbo rezultatai džiugina.
Ekspozicijoje sumontuoti mediniai autentiškos sodybos fragmentai: specialiai apdorota mediena yra dalimis perkelta iš nukeltos senos sodybos. Įrengtas kambarys, klėtis, kamara, ūkinio pastato fragmentas. Mediniai elementai derinami su spausdintais etnografinės sodybos vaizdais. Įkurdinti autentiški eksponatai, dzūkiškos sodybos rakandai, kurie yra sukaupti Kraštotyros muziejaus fonduose. Ekspozicija leidžia susidaryti labai realų įspūdį, kaip atrodė senoviška dzūkų pirkia ir jos aplinka.
Nemažu iššūkiu muziejininkams tapo tai, kad autentišką, šiek tiek stilizuotą etnografinę aplinką reikėjo paversti funkcionalia erdve, kurioje galėtų vykti edukacijos užsiėmimai. Taip senųjų langų kaimynystėje atsirado iš išorės nematomi stalčiai, talpi šiuolaikiška tautosakos skrynia, slepianti senus ir šiuolaikiškus įrašus, ir kitoks interjeras „su paslaptimis“. Viskas apgalvota iki detalių, minkštos kėdės („pufai“), ant kurių edukacinėje erdvėje patogiai sėdės lankytojai, yra dengti medieną imituojančiu audiniu.
Drauge su ekspozicija startuoja ir edukacinės programos bei audiogidas trimis kalbomis. Naujoje erdvėje sau veiklos ras ne tik grupės, bet ir pavieniai lankytojai, kurie be edukatoriaus ir gido savarankiškai galės pažinti dzūkų gyvenimo būdą. Lankytojus turėtų sudominti interaktyvus pietų aukštaičių patarmės žemėlapis, o užsidėję virtualiosios realybės akinius, turės galimybę per 3 minutes apskrieti visą Dzūkiją, pasidairyti Zervynų kaime, apžiūrėti sodybas.
Ekspoziciją rengė muziejaus darbuotojai iš Etnografijos-ikonografijos ir Edukacijos-informacijos skyrių, Rasa Benedikienė, Giedrius Bernatavičius, Gintarė Markevičienė, Gita Jakučionienė, Irma Žvinakienė. Projekto vadovė – Aušra Jurčiukonienė.
„Gera erdvė improvizacijoms“ – taip apie naują stacionarią muziejaus ekspoziciją kalba ją sukūrę muziejininkai, kurie neabejoja, kad ateities sumanymus, kaip dar panaudoti ekspozicijos erdvę, jos temas, diktuos ir lankytojai.
„Per metus gyvenimą pastatėm“, – taip muziejaus kolektyvo nuveiktą didelį darbą apibendrina Alytaus kraštotyros muziejaus direktorė Audronė Jakunskienė, prisiminusi, kad sodyba lietuviui buvo jo pasaulio centras, kuris taip ir vadintas „mano gyvenimas“.
Tik įgyvendinus pasienio bendradarbiavimo projektą, buvo galima svajones paversti ekspozicija, – kalbėjo projekto vadovė Aušra Jurčiukonienė, – esame dėkingi Interreg programai, kuri ne tik suburia pasienio partnerius bendrų problemų sprendimui, bet ir leidžia sukurti tokius šedevrus kaip „Sodzius Dzukijon“.
Galinos Tamošiūnienės nuotr.
http://lietuva-polska.eu/lt/interreg.html
