Juozas Karpavičius gimė 1929 m. sausio 3 d. Meilę muzikai kompozitoriui dar ankstyvoje vaikystėje sužadino senelio brolis, kaime garsėjęs smuikininkas Petras Vitunskas. Ilgainiui muzikui pakluso beveik visi lietuvių liaudies instrumentai. Vienas pagrindinių instrumentų – birbynė, kurios grojimo subtilybių mokėsi tuometiniame Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos technikume. Neatskiriama J. Karpavičiaus dalimi buvo smuikas, o kur dar tūba, klarnetas, saksofonas, kanklės, lumzdelis, skudučiai, skrabalai, kontrabosas, pianinas, akordeonas, armonika, trimitas, eufonija, althornas, fisharmonija, mušamieji instrumentai. Kompozitorius puikiai išmanė šių muzikos instrumentų specifiką, mokėjo juos derinti bei remontuoti.

Jaunystę muzikas praleido tremtyje (Naujoji Lialia (Novaja Lialia) – miestas Rusijos Federacijos sibirinėje dalyje, Sverdlovsko srityje): šešiolikmetis su motina ir broliais buvo ištremtas. Grį­žęs 1957 m. jis darniai įsi­lie­jo į Alytaus miesto kul­tū­ri­nį gy­ve­ni­mą. Trisdešimt metų J. Karpavičius vadovavo kaimo kapelai „Dzūkija“, iškovojusiai absoliučiai geriausios Lietuvos kaimo kapelos ir SSRS festivalio laureatės vardus, sukūrė kanklių ir skudučių ansamblius, vėliau – liaudies instrumentų orkestrą, buvo vienas įkūrėjų ir pirmasis Alytaus medvilnės kombinato dainų ir šokių ansamblio, kurį šiandien žinome „Varsos“ vardu, vadovas. J. Karpavičiaus iniciatyva vyko tradiciniu tapęs Alytaus, Varėnos ir Lazdijų rajonų liaudies dainų ir instrumentinės muzikos konkursas „Dzūkų godos“. Kompozitorius negailėjo laiko ir liaudies muzikai: harmonizuota daugybė liaudies dainų, nemažai sukurta instrumentinės muzikos, muzikinių kūrinių dainų ir šokių ansambliams.

Alytaus kraštotyros muziejuje pradėtas formuoti Juozo Karpavičiaus asmens rinkinys. 1980 m. tuometinė Alytaus miesto ir rajono kultūros skyriaus vedėja Rima Česnakauskienė perdavė saugoti pirmuosius eksponatus – diplomus, garbės ir sveikinimo raštus. Pats kompozitorius pirmuosius eksponatus muziejui atidavė 1983 m. Gausiai rinkinys buvo papildytas 1999–2000 m. Jame daug fotografijų, kuriose užfiksuoti vykusių koncertų momentai, tremtyje pirktas albumas, kuriame suklijuotos asmeninio gyvenimo akimirkos Naujosios Lialios gyvenvietėje, Sverdlovsko srityje. Svarbią rinkinio dalį sudaro dokumentinė medžiaga: Jurgio Gaižausko, Povilo Bekerio bei kitų garsių šalies muzikų rašyti laiškai, atvirukai, gausu respublikinių dainų švenčių, įvairių koncertų programų, afišų, skelbimų. Knygos, iš kurių mokė vaikus groti, natų albumai, gausybė garbės raštų, kuriais J. Karpavičių apdovanojo įvairios šalies institucijos. Daug ženkliukų, suvenyrų, kai kurie memorialiniai daiktai. Tikras kapelos „Dzūkija“ metraštis – didelis albumas, kuriame tvarkingai ir kruopščiai susegtos laikraščių, žurnalų iškarpos, kolektyvo pelnyti diplomai, garbės raštai. Vertingiausios yra kompozitoriaus skambių melodijų partitūros, kuriose sugulė kūryba – instrumentiniai kūriniai, harmonizuotos lietuvių liaudies dainos ir žaidimai, originalios dainos pagal Anzelmo Matučio, Onos Suncovienės, Antano Saulyno, Almos Karosaitės, Albino Slavicko, Mildos Zaveckienės, Konstantino Bajerčiaus, Dalios Saukaitytės, Antaninos Garmutės ir kitų, daugiausia dzūkų krašto kūrėjų, eiles. Iš viso J. Karpavičiaus asmens rinkinyje saugoma daugiau nei 2500 muziejinių vertybių.

Nuotraukoje kompozitorius J. Karpavičius. XX a. 6 dešimtm. Iš AKM rinkinių.