Galbūt jūs, jūsų tėvai ar seneliai mokėsi senojoje Alytaus gimnazijoje? O gal žinote/pažįstate ten besimokiusių žmonių? Tuomet būtent jūs galite padėti atpažinti Alytaus kraštotyros muziejaus parodos „Pirmieji dešimtmečiai 100-metėje gimnazijos istorijoje“ fotografijose užfiksuotus mokinius bei mokytojus.
„Muziejuje saugoma daug nuotraukų iš gimnazijos gyvenimo, kurių nemaža dalis sugulė į visai neseniai atidarytą, Alytaus gimnazijos šimtmečiui skirtą, parodą. Deja, ne visi fotografijose užfiksuoti asmenys mums yra žinomi. Tad norime alytiškius pakviesti ne tik apsilankyti parodoje, bet taip pat turint bet kokios informacijos, prisiminimų, susijusių su nuotraukose esančiais mokiniais, mokytojais – pasidalinti ja“, – kviečia parodos kuratorė, fotografė Galina Tamošiūnienė. Apžiūrinėdami eksponatus ir pastebėję pažįstamą žmogų – jo vardą, pavardę ar kitą informaciją galėsite parašyti ant lipnių lapelių, kuriuos rasite tik įėję į parodą.
Parodoje atsispindi pirmieji gimnazijos gyvavimo dešimtmečiai iki 1940 metų. Autentiški muziejaus eksponatai sukuria dvi mokyklos aplinkas: klasę ir laisvalaikio erdvę, kur mokiniai paprastai leisdavo laiką pertraukų metu ar po pamokų. Kviečiame apžiūrėti originalias nuotraukas, dokumentus, spaudą, įvairią mokyklinę atributiką ir mokymosi priemones. Parodoje eksponuojami ne tik Alytaus kraštotyros muziejaus, bet ir Dzūkijos pagrindinės mokyklos muziejaus eksponatai.
Pastatą teko dalintis su kareiviais
Oficialiai Alytuje aukštesniojo mokslo įstaiga – vidurinė mokykla – pradėjo veikti 1919 m. rugsėjo 1 d. Tuo metu tai tebuvo 2 klasių mokykla, nuo lapkričio atidaryta 3 klasė. Mokykla kartu su mokinių bendrabučiu buvo įsikūrusi artilerijos kareivinių pastate. Ugdymas vyko labai sudėtingomis sąlygomis, nes pastatas visiškai nebuvo pritaikytas mokyti ir mokytis.
Kitais mokslo metais mokykloje veikė 4 klasės, buvo išleista pirmoji ketvirtokų laida. Mokymosi sąlygos jau buvo geresnės, tačiau pastatą teko dalintis su kareiviais. 1923–1924 m. m. atidaryta 5 klasė, o vidurinė mokykla įgijo progimnazijos statusą. Pasikeitė mokyklos direktorius. Pirmuosius ketverius metus mokyklai vadovavusį mokytoją Kazį Klimavičių pakeitė kun. Juozapas Jakštys.
Mokyklai keletą metų nuolat grėsė iškeldinimas iš artilerijos kareivinių patalpų, kol 1924–1925 m. m. progimnazija įsikūrė tarp miesto ir geležinkelio tilto specialiai jai skirtame pastate, perkeltame iš Pirmojo Alytaus pontono kareivinių buvusios karinės ligoninės.
Pamokos vyko „Arklidėj“, „Versalyje“, „Špokinyčioj“ ir „Aludėj“
1925–1926 m. m. atidarius 7 klasę, progimnazija tapo Alytaus valstybine gimnazija. 1927 m. gimnazijoje jau buvo 8 klasės. Tais pačiais metais gimnazijoje keitėsi direktoriai – iki pavasario vadovavo Stasys Totorius, po jo – Jonas Eidėnas, išleista ir pirmoji abiturientų laida. Nuo 1927–1928 m. m. gimnazijos direktoriumi paskirtas Steponas Vaitkevičius. Nuolat gerinta gimnazijos materialinė būklė – pastatytos koklių krosnys, teritorija aptverta tvora. Nuolat augus mokinių ir skyrių skaičiui, vieno pastato gimnazijai nebeužteko. Septynioms klasėms buvo nuolat samdomos atskiros patalpos mieste, privačiuose namuose. Iki šiol prisimenami vaizdingi šių patalpų pavadinimai: „Versalis“, „Špokinyčia“, „Aludė“. Pagrindinis gimnazijos pastatas buvo vadinamas Žaliąja gimnazija arba „Arklide“.
1935–1936 m. m. atsirado naujovė: atskirai formuotos berniukų ir mergaičių klasės. Direktoriumi paskirtas Pranas Gustaitis, dirbęs trejus mokslo metus. Nuo 1938–1939 m. m. mokyklai vadovavo Adolfas Orvidas. Paskutiniaisiais nepriklausomybės metais Alytaus valstybinė gimnazija buvo didžiausia Lietuvoje. Ją lankė 775 mokiniai.
Reformos, reformos, reformos…
Pirmosios rusų okupacijos metais 1940–1941 m. m. gimnazija buvo perdaryta į 11 klasių vidurinę mokyklą, sujungus pradines mokyklas, gimnaziją ir žydų progimnaziją. Vokiečių okupacijos metais (1941–1944 m.) mokyklai sugrąžintas gimnazijos statusas. Direktoriumi buvo Mykolas Babilius, po to – Stasys Barzdukas. Gimnazija veikė keliuose pastatuose, pamokos vykdavo dviem pamainomis. Berniukai ir mergaitės mokėsi atskirose klasėse.
1944–1945 m. m. gimnazija perorganizuota į Alytaus 1-ąją (berniukų) gimnaziją ir Alytaus 2-ąją (mergaičių) gimnaziją. Šių gimnazijų direktoriai Pranas Purvis ir Stefanija Žičkauskaitė-Haškerienė pavasarį buvo ištremti. Jų vietas užėmė Nikodemas Judickas (I laidos abiturientas), dirbęs iki 1948 m. pavasario, Juozas Juozaitis ir Larisa Perfenčikaitė-Kunčinienė.
Nuo 1949 m. rugsėjo 1 d. pagal naują švietimo reformą visos gimnazijos paverstos vienuolikmetėmis vidurinėmis mokyklomis, prie jų prijungtos ir pradžios mokyklos. Alytuje atsirado Alytaus apskrities Alytaus miesto vidurinė mokykla, nuo 1950 m. birželio 20 d. pavadinta Alytaus rajono Alytaus miesto vidurine mokykla. 1950–1951 m. m. Alytuje jau veikė dvi vidurinės mokyklos: 1-oji (berniukų) vidurinė ir 2-oji (mergaičių) vidurinė mokykla. 1954 m. pradėtas mišrus mokymasis ir mokyklos pervadintos Alytaus 1-ąją ir 2-ąja vidurine mokyklomis.
Nauji statusai ir pavadinimai
1996 m. 1-oji vidurinė mokykla pavadinta Alytaus Dzūkijos vidurine mokykla. 2010 m. mokykla reorganizuota į Dzūkijos pagrindinę mokyklą. 2-oji vidurinė mokykla 1994 m. pavadinta Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago vidurine mokykla, nuo 2010 m. – Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija.
