Ar į muziejų rinkinius archeologiniai radiniai patenka tik po archeologinių tyrimų? Ar patys esate aptikę archeologinių radinių ir ar žinote kaip elgtis juos radus?

Nuo seno žmonės žemėje atrasdavo įvairių istoriją menančių dirbinių. Skirtingais laikais archeologiniai radiniai buvo interpretuojami labai skirtingai ir jų likimas dažnai buvo netikėtas. Kadaise prie Rumbonių piliakalnio (Alytaus r. sav.) aptiktos sukabintos žalvarinės grandys, Seiliūnų kaimo (Lazdijų r. sav.) ribose rastos IV–V a. antkaklės bei apyrankės vadintos milžinų žiedais. Kaukų (Alytaus r. sav.) piliakalnio prieigose aptiktas akmeninis kirvukas vietos ūkininkui tarnavo kaip amuletas gelbstintis nuo mirties, o prie Ėglinės (Suvalkų apskr., Lenkija) piliakalnio rastus metalo radinius ūkininkai perdirbdavo į pasagas arba kitus reikalingus įrankius. Kartais radiniai patekdavo į privačias istorijos mylėtojų kolekcijas ir tik nuo XIX a. – į muziejų rinkinius.

Iki šiol nemažai mūsų krašto istoriją menančių archeologinių radinių aptinkama atsitiktinai ar naudojant metalo ieškiklius. Dalis jų randama vykdant ūkinę veiklą, dalis – ieškant metalo dirbinių susibūrus į klubus. Radiniams patekus į paveldosaugos institucijas ir muziejus jie tiriami bei pristatomi visuomenei.

Pirmą kartą Dzūkijos krašte šiai temai aktualizuoti parengta paroda „(Ne) archeologų aptikti radiniai“. Parodoje pristatomi Alytaus kraštotyros muziejuje ir Merkinės krašto muziejuje saugomi Alytaus apskrityje atsitiktinai ar naudojant metalo ieškiklius aptikti įvairių laikotarpių radiniai. Parodoje eksponuojami ir archeologiniai radiniai iš Cigoniškių k. (Alytaus r. sav.), rasti metalo ieškikliais ir radimo vietose vykdytų archeologinių kasinėjimų metu. Šie artefaktai, kaip ir Netičkampio k. (Marijampolės r. sav.) atsitiktinai rasti bronziniai kirvukai, atkeliavo iš Lietuvos nacionalinio muziejaus.

PARODOS ATIDARYMAS: lapkričio 14 d., 17.30 val., Archeologijos muziejuje 

+SEMINARAS

Prieš atidarant parodą lapkričio 14 d., 15 val., taip pat turėsite galimybę sudalyvauti seminare „Visuomenė ir archeologinio paveldo išsaugojimas“ Archeologijos muziejuje.

Jame pristatysime visuomenės įsitraukimo į archeologinio paveldo saugojimą problematiką. Bus aptarti archeologinėse vietovėse atliekami tyrimai metalo ieškikliais, archeologiniai kasinėjimai radimo vietose, akcentuojamas tinkamas elgesys su aptiktais archeologiniais radiniais, radinių mokslinė vertė ir jų išsaugojimas.

PRANEŠIMAI:

1. „Tyrimai metalo ieškikliais Kernavėje“
Pagrindinis pranešėjas Mindaugas Pilkauskas. Dr. Gintautas Vėlius, dr. Rokas Vengalis, dr. Dovilė Baltramiejūnaitė. Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija

Kernavės archeologinės vietovės tyrimai vykdomi jau daugiau nei 40 metų. Per šį laiką sukaupta gausi archeologinių radinių kolekcija ir didelis kiekis duomenų apie įvairius apgyvendinimo laikotarpius. Pastaruoju metu Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos (VKKRD) inicijuoti archeologiniai žvalgymai metalo ieškikliais, kurių metu žvalgomi dideli plotai. Mokslinis tokio tipo žvalgymų tikslas yra remiantis aptiktais archeologiniai radiniais bandyti rekonstruoti praeities veiklos zonas.
Pranešime bus aptariama žvalgymai metalo ieškikliais Kernavėje nuo 2020 m. keliuose plotuose slėnyje ir viršutiniame mieste. Atliktų darbų rezultatai, planuojami tolesni darbai, surasti nauji iki tol nematyti radiniai, praplečiantys tiek muziejaus kolekciją, tiek žinias apie praeities Kernavę apjungiant ankstesnių archeologinių tyrimų ir žvalgymų su metalo ieškikliais duomenis.

2. „Tyrinėjant praeitį: metalo ieškikliai, archeologiniai radiniai ir jų kontekstai“
Pranešimo autorė dr. Lijana Muradian. Lietuvos nacionalinis muziejus

Atsitiktinai arba naudojant metalo ieškiklius aptikti radiniai, patekę į paveldosaugos institucijas ir muziejus, yra įvertinami, saugomi, tiriami bei pristatomi visuomenei rengiant naujas parodas. Tais atvejais, kai radėjai pateikia išsamią informaciją apie radimo aplinkybes, atsiranda galimybė atlikti archeologinius tyrimus radimo vietose. Tai leidžia įvertinti ne tik paties radinio unikalumą, bet ir suprasti jo kontekstą bei kai kuriais atvejais nustatyti, ar šis radinys yra iš priešistorinio laikotarpio palaidojimo vietos, gyvenvietės ar lobio.
Pranešime bus pristatomi atsitiktinai arba su metalo ieškikliais rasti įvairių laikotarpių archeologiniai radiniai, kurie šiandien saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Kai kuriose radimo vietose atlikti archeologiniai tyrimai, įskaitant Cigoniškes (Alytaus r. sav.), Raišius (Vilniaus r. sav.), Daukniškius (Biržų r. sav.), Antaniškius (Kelmės r. sav.), Virkščius (Šiaulių r. sav.), kurių rezultatai bus išsamiau aptarti pristatant dirbinius.

3. „Archeologinio paveldo apsaugos aktualijos“
Pranešimo autorė dr. Margarita Janušonienė. Kultūros paveldo departamento Alytaus-Marijampolės teritorinis skyrius

Kas yra archeologinis paveldas? Kuo jis svarbus? Kodėl ir kaip saugomas? Kokios grėsmės jam kyla? Archeologinis paveldas yra lengvai pažeidžiamas vykdant žemės judinimo darbus (miestų plėtra, žemės ūkio veikla, etc.), todėl jo apsauga visuomet buvo aktuali ir reglamentuojama teisės aktais. Pranešime bus kalbama apie Lietuvos archeologinio paveldo apsaugos juridinį reguliavimą. Viena aktualiausių ir daugiausiai klausimų keliančių sričių – metalo ieškiklių naudojimas archeologinių radinių paieškai. Kokiomis aplinkybėmis metalo ieškiklių naudojimas yra teisėtas, o kada – ne? Ką daryti radus archeologinį radinį? Kam jis priklauso? Ar privaloma apie tai pranešti, ar galima pasilikti sau? Pranešime bus ieškoma atsakymų į šiuos ir klausytojų užduotus klausimus, remiantis galiojančios teisinės bazės, reglamentuojančios archeologinio paveldo apsaugą, nuostatomis.

4. „Archeologiniai radiniai: džiaugsmas ar galvos skausmas?“
Pranešimo autorius archeologas ir rekonstruktorius dr. Arūnas Puškorius

Ne kiekvienas žemėje surastas senovinis artefaktas yra archeologinis radinys. Tokie objektai turi atitikti kelis svarbius požymius: turėti aiškias radimo aplinkybes, būti pakankamai seni, mokslui potencialiai informatyvūs ir t.t. Kaip ir visos medžiagos gamtoje, jos nėra amžinos. Valstybės lėšomis saugomi kultūros objektai neturi nustatyto saugojimo termino. Teoriškai muziejinės vertybės saugomos neterminuotai. Realybėje dalis kultūros vertybių, pirmiausia – archeologinių, yra periodiškai pašalinami iš saugomų vertybių registro, nes visiškai suyra. Archeologinių radinių saugojimas turi prasidėti iš karto nuo jų išėmimo iš archeologinės aplinkos. Muziejų saugyklos įrengiamos taikant prevencinio konservavimo principus. Nepaisant to, laboratorinis radinių konservavimas vis dar išlieka svarbiausia sąlyga radinių išlikimui. Remiantis parodai „(Ne) archeologų aptikti radiniai“ konservuotais ir restauruotais eksponatais, pristatomos radinių restauravimo metu iškilusios problemos, apžvelgiami atlikti tyrimai ir atradimai.

5. „Į pagalbą archeologams su metalo detektoriumi…“
Pranešimo autorius: Emilijus Petukauskas. Metalo ieškiklių naudotojų klubas – MINK.
Pranešime bus pristatoma veiklos apžvalga, atradimai, perspektyvos.

Seminaras bus transliuojamas gyvai Archeologijos muziejaus Facebook puslapyje

Parodos kuratorius Artūras Balčiūnas

Paroda Archeologijos muziejuje veiks iki 2025 m. vasario 16 d.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba