Šiandien muziejus pas jus į namus atkeliauja su trimis eksponatais. Pristatysime labai žiemišką eksponatą iš Etnografijos rinkinio bei vieną seniausių eksponatų, saugomų šiame muziejaus rinkinyje. Taip pat nusikelsime į 1998-uosius – pasaulinio garso muzikos grupės koncertą Alytuje.

Kad žiemą būtų šilčiau – apsiaudavo šiaudinius batus!

Avalynę, kaip ir kitus reikalingus daiktus, dar prieš gerą šimtą metų Dzūkijos kaimuose žmonės gaminosi beveik vien iš gamtoje randamų medžiagų. Šiaudai – stebėtinai daug pritaikymo galimybių turinti medžiaga. Iš pirmo žvilgsnio galinti pasirodyti trapi, vis dėlto buvo tvari ir labai plačiai naudojama.

Dzūkai šiaudais dengė stogus, pynė įvairius indus – sėtuves, karbijas, gorčius, vėrė šiaudinius sodus, dėvėjo šiaudines skrybėles, nusipindavo ir šiaudinius batus. Žinoma, jie buvo daug trapesni už plačiai paplitusias vyžas – apavą iš medžių karnų, tačiau ir jų paskirtis buvo kiek kita.

Muziejaus inventorinėse knygose rašoma, kad tokiais šiaudiniais batais buvo aunamasi ant kitų batų žiemos metu – kad būtų šilčiau.
Šie muziejuje saugomi batai taip pat nupinti iš šiaudų, jų pynes sutvirtinant storu lininiu siūlu. Batai elipsės formos, priekis kiek platesnis, kad geriau laikytųsi ant kojos. Ant vieno iš šių šiaudinių batelių prisiūta medžiagos skiautė, kurioje yra užrašas: „Karlonienė Mikalė, Stasio I kl. gim. 1908 Varėnos raj Kabelių I km.“

Gauti iš Barčių k., Alytaus r.
Dydis: 27×13 cm.
Eksponatas iš Etnografijos rinkinio

Vienas pirmųjų eksponatų muziejaus Etnografijos rinkinyje…

Tinkamas dirvos akėjimas – vienas svarbiausių lauko darbų siekiant gero, gausaus derliaus. Tai ūkininkai žino ir šiandien, tuo neabejojo ir valstiečiai, savo laukus dirbę prieš daugybę metų.
Laukai akėti po kiekvieno arimo – ruošiant dirvą sėjai, pasėjus, pasodinus, taip pat – naikinant piktžoles. Jaučio ar arklio tempiamomis akėčiomis laukas buvo pereinamas net kelis kartus.

Akėčių būta įvairių: eglišakinių, pintinių, rėminių. Seniausios žinomos – eglišakinės akėčios, darytos iš nukirstos ~ 2 m eglės viršūnės, apkapojant jos šakas iki 20–30 cm ilgio. Tokio tipo akėčių būta įvairių variacijų – sujungiami keli eglių šakočiai, kartais jie buvo skeliami. Vėliau pradėtos naudoti pintinės akėčios, kurias sudarė sukryžiuotos kartys ir jų susikirtimo vietose karnomis arba virvėmis pritvirtinti mediniai virbai – akėtvirbaliai. Kad padargas geriau atliktų savo funkciją ir giliau įsmigtų į žemę, buvo prislegiamas akmenimis arba medžio trinkomis.

Muziejuje saugomos pintinės akėčios – vienas pirmųjų eksponatų, patekusių į etnografijos rinkinį. Deja, detalesnės informacijos apie jas neturime. Spėjama, kad jos priklausė XIX a. pab. – XX a. gyvenusiam nagingam dzūkui. Eksponato dydis: 130×106 cm. Ilgainiui pintines akėčias pakeitė rėminės, kuriose virbai vis dažniau jau buvo geležiniai.

Piešinys iš Lietuvių etnografijos enciklopedinio žodyno, Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilnius, 2015.
Nuotrauka – Rasos Stanevičiūtės.
Eksponatas iš Etnografijos rinkinio.

„Boney M – Alytuje!“
Ar pamenate šį įvykį? 

1998 m. rugpjūčio 28 d. Alytuje koncertavo pasaulinio garso disko stiliaus muzikinė grupė „Boney M“, pardavusi daugiau kaip 40 milijonų albumų ir daugiau kaip 65 milijonų singlų kopijų.

Muziejaus Raštijos plakatų rinkinyje saugomas Alytuje koncertavusios grupės plakatas su originaliais atlikėjų autografais, tarp jų grupės lyderio – Bobby Farrell.

Grupės pasitikimo Alytuje VIDEO.