Karantino metu Alytaus kraštotyros muziejus savo Facebook ir Instagram paskyrose ir vėl nuolat dalinsis įdomiausiais fonduose saugomais eksponatais, faktais, istorijomis.
Šiandien jums pristatome žymaus fotografo Adomo Varno, viešnagės Alytuje metu įamžintą, fotografiją bei XIX a. vykusį Vokietijos susivienijimą menantį medalį.
#1
Ši, prie Alytaus Angelų Sargų bažnyčios esančio, karininko Antano Juozapavičiaus kapo nuotrauka reikšminga tuo, kad jos autorius – žymus tapytojas, grafikas, fotografas, dailės pedagogas, scenografas, liaudies meno rinkėjas ir puoselėtojas Adomas Varnas (1879 – 1979 m.).
Jis vienas pirmųjų sistemingai fotografavo ar rinko kryžių ir koplytėlių nuotraukas. 1925 m. vasaros atostogų metu aplankė dzūkų kraštą, Betygalą, keliavo palei Nemuną. Spėjama, tais metais ir buvo padaryta ši fotografija.
Kaip teigia nuotrauką muziejui pardavęs kolekcionierius, ji buvo ruošta parodai Lodzėje. Tai byloja jau vien profesionaliai autoriaus pasportuotos fotografijos dydis – 34 x 50 cm. Tačiau į parodą ji, deja, nepateko.
#2
Muziejaus faleristikos rinkinyje saugomas medalis menantis XIX a. vykusį Vokietijos susivienijimą.
XIX a. pradžioje prasidėjo Vokietijos valstybių susivienijimo procesas, kuriame ilgą laiką dominavo Austrijos imperija ir Prūsijos karalystė. 1862 m. Prūsijos ministru pirmininku paskirto Oto fon Bismarko pagrindiniu tikslu tapo Vokietijos suvienijimas. Šio tikslo jis siekė diplomatijos ir kariuomenės pagalba. Ilgą laiką Vokietijos suvienijime pagrindinį vaidmenį atliko Austrija. Siekdamas sumenkinti Austrijos vaidmenį, O. fon Bismarkas 1866 m. išprovokavo Austrijos – Prūsijos karą. Karo veiksmai prasidėjo tų pačių metų birželio mėnesį, pasibaigė rugpjūčio 23 d. pasirašius Prahos taikos sutartį. Po taikos sutarties pasirašymo buvo išardyta Austrijos vadovaujama Vokietijos sąjunga. Prūsijos iniciatyva sukurta Šiaurės Vokietijos sąjunga. Austrija nebegalėjo kištis į naujos sąjungos reikalus.
Šiame kare lemiamu tapo Koniggratzo mūšis, vykęs liepos 3 d. tarp Sadova ir Koniggratzo (dab. Hrades Kralove) Čekija. Tai buvo didžiausias to meto mūšis Europoje. Austrijos kariuomenę sudarė 240 000 karių, Prūsijos – 221 000 karių. Prūsijos kariuomenės naudota moderni ginkluotė ir taktika tapo lemiamu faktoriumi, pasiekiant triuškinančią pergalę.
Mūšiui atminti buvo išleisti Koniggratzo atminimo kryžiai. Mūšio metu paimtos austrų patrankos buvo išlydytos, ir gauta bronza panaudota medalių gamybai. Juos kūrė medalininkas Fridrichas Vilhelmas Kulrichas ir Prūsijos karališkosios kalyklos graveris Emilis Veigandas. Medalius gamino Berlyne veikusi Johano Georgo Hosauerio įmonė. Muziejuje saugomam medaliui trūksta šilkinio kaspinėlio ir priesago.
#MuziejusPasLankytoją
