Pabaiga visuomet yra kažko pradžia

PABAIGA VISUOMET YRA KAŽKO PRADŽIA

(kinų patarlė)

Spalio 24 d. buvusio Alytaus medvilnės kombinato verpimo cecho patalpose organizuotas verslo forumas „Alytus 2027“ paliko stipraus ir inovatyvaus renginio įspūdį. Užsienyje industrinės kultūros aktualizavimas itin populiarus: apleistose pramonės įmonėse formuojami ir kuriami saviti, inovatyvūs, vietinį tapatumą perteikiantys kultūriniai centrai, kuriantys pažintines ir savaip egzotines traukos zonas. Šie dariniai – pakankamai versli ir pelninga sritis. Alytaus atvejis šiame kontekste yra iliustratyvus – esame stiprus Lietuvos pramonės simbolis su itin įdomia tiek dizaino, tiek inžinerijos istorija.

Verslo forume „Alytus 2027“ eksponuota dalis parodos KARTŪNO KODAS, kurią Alytaus kraštotyros muziejuje buvo galima pamatyti 2022 m. Šiemet pagrindinis parodos motyvas buvo Alytaus medvilnės kombinato griūtis. Forumui pritaikytoje ekspozicijoje bandyta sugretinti griūties metaforą ir verslo sampratą: verslo iššūkis – tuščioje vietoje, neišbandytoje srityje, minčių ar tikros realybės klampynėje, bankrote, degėsių krūvoje – keltis ir iš naujo kurti gyvenimą, idėjas, veiklas, ateitį.

Parodą sudarė trys dalys. Pirmojoje eksponuota buvusio Alytaus medvilnės kombinato fotografo, fotolaboratorijos įkūrėjo Vytauto Stanionio nuotraukų paroda „Griūtis“. Buvusio medvilnės kombinato pastatus, patalpas 2013 m.  fiksavęs fotografas perteikia itin jautrią, skaudžią realybę, gebėdamas joje pamatyti savą istoriją, tam tikrą egzistencinį gausaus ir didingo bankrutavusio kombinato gyvenimo virsmą į betvarkę, chaosą ir išnykimą. Nykimo, trupėjimo momentai lyg griaunamos ir autoriaus asmeninės istorijos pamatai susidėliojo savitu regėjimu į vaizdo pasakojimus: struktūrines, ritmines, emocines, spalvų, formų, dėmių ir detalių kompozicijas. Griūties elementai tapo skausmingais, bet savaip įdomiais kūriniais – paskutinės agonijos ir fotoaparato mygtuko paspaudimo momentuose sustabdyti, vis dar bandantys kažką pasakyti.

Antrojoje ekspozicijos dalyje fokusuotasi į medvilnės kombinato pradžios ir pabaigos vaizdus, kurie pateikti itin didelio formato nuotraukomis:

„AMK STATYBA“, 1966, R. Launikonio nuotr.  AKM GEK 3103 F 144

„PASKUTINĖ GAISRO DIENA“, 2019-10-24, Z. Stankevičienės nuotr.

„AMK GRIŪTIS“, 2013, V. Stanionio nuotr.

„AMK CECHAI: KARŠIMO, VERPIMO, AUDIMO“, 1972–1987, V. Stanionio, Z. Stankevičienės nuotr.

Trečioji ekspozicijos dalis „Paskutinė vakarienė buvo skirta kombinate dirbusioms ir audinių dizainą kūrusioms dailininkėms: Danutei Makarskienei, Verutei Balčiukonienei, Vilijai Raguckienei, Nijolei Zdanavičienei, Rimai Leonienei, Vitalijai Makauskienei. Eksponuoti jų paskolinti daiktai, menantys kombinato gyvavimą ir simboliškai „užkonservuoti“ stiklainiuose.

Muziejuje saugoma sąlyginai nedaug eksponatų iš buvusios gamyklos, didžioji dalis daiktų parodai KARTŪNO KODAS buvo skolinti iš kombinate dirbusių žmonių. Viliamės, kad aktualizuojant pramonės istoriją mūsų mieste ją iliustruojantys artefaktai gausiau papildys ir muziejinius rinkinius.

Parodos KARTŪNO KODAS kuratorė

Alytaus kraštotyros muziejaus muziejininkė-dailininkė Gintarė Markevičienė