Paroda apie jotvingių palikimą jotvingių žemėse

2013 m. kovo 25 d. Lenkijos Suvalkų apygardos muziejuje pirmą kartą pristatyta kilnojamoji paroda „Kai sieloms neliko medžių“, kurią paruošė Alytaus kraštotyros muziejaus darbuotojai. Tai pirmoji tokio pobūdžio paroda, kurioje fiksuojamas jotvingių vardo vartojimas šiandieniniuose įvairiausių objektų pavadinimuose. Pastebėtina, jog jotvingių vardo įamžinimas ypač suaktyvėjo atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Peržvelgus tuometę spaudą, teigiama, jog pagrindinis motyvas suteikiant jotvingių vardą buvo siekis paskatinti visuomenę domėtis krašto istorija.

Kas šiandieną vadinama Jotvingių vardu? Tai parduotuvės, įvairaus pobūdžio organizacijos, literatūrinės premijos, keletas muzikinių ir literatūrinių kūrinių, maisto produktai ir alkoholiniai gėrimai, muziejus, šokių kolektyvas, kelionių agentūra, laivas, turgavietė, mokykla, vaistinė, klinika, bokso klubas. O 15 Lietuvos miestų ir miestelių Jotvingių vardu pavadintos gatvės. Pastebėtina, daugiausia Jotvingių vardas įprasminamas Alytuje. Galima pridėti, jog visoje Lietuvoje vaikų vardų sąraše atsirado Jotvingas, Jotvingė (07.02). Netiesiogiai apie jotvingius byloja Dzūkijos, vieno iš Lietuvos etnografinių regionų, herbas, kuriame yra lotyniškas užrašas, išvertus reiškiantis „Iš karingiausios genties – darbštūs žmonės“.

Pietų Lietuvoje esama ir kitokių kalbinių reliktų, susijusių su jotvingių substratu. Čia išplitusios kitur Lietuvoje nebūdingos patroniminės kilmės pavardės su priesaga -ynas, pvz., Aleksynas, Kasiulynas, Radžiukynas, Saulynas, Savukynas, Vitukynas ir kt. Taip pat kaip jotvingių palikimas yra pavardės Stabingis (stabs prūsiškai ir jotvingiškai „akmuo“) ir Bleizgys (vietoj „blizga“).

Kai kurie tyrinėtojai su jotvingių kalba sieja keletą dzūkų patarmių – tai Ašãšninkų ir Kabẽlių šnektas. Mokslininkai mano, kad šias tarmes išsaugoję žmonės yra senieji jotvingiai, kurie nuo persekiojimo slėpėsi dešiniajame Nemuno krante. Iki šių dienų šiomis šnektomis kalba jau tik keli seni žmonės – beveik visi vyrai. Jų žodžius sunku suprasti net patiems dzūkams. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog jie tiesiog švepluoja.

Taip pat parodoje pristatomi apie jotvingius bylojantys pilkapiai, piliakalniai, galimos senovinių gyvenviečių vietos bei jotvingiškos fonetikos vietovardžių pavadinimai (gyvenvietės, vandens telkiniai). Didelė dalis jų ir dabar tebevartojami. Visi šie jotvingiški geografiniai objektai, esantys Alytaus ir Lazdijų rajonuose bei Druskininkų savivaldybėje, pateikiami interaktyviame žemėlapyje. Jame rašytinė informacija iliustruojama fotografijomis.

Paroda, vienijanti senąsias jotvingių žemes, t.y. Suvalkų ir Alytaus kraštus, Suvalkų apygardos muziejuje, Lenkijoje, bus atidaryta iki balandžio 30 dienos.

Projektas „Istorinės Jotvingių žemės gyventojų pasaulėžiūros pažinimas per simbolius ir jos pristatymas archeologinėje ekspozicijoje“

     
EUROPOS SĄJUNGA
EUROPOS REGIONINĖS PLĖTROS FONDAS
Veiklūs kaimynai

Alytaus kraštotyros muziejus 2010 m. rugpjūčio mėn. pateikė paraišką projektui „Istorinės Jotvingių žemės gyventojų pasaulėžiūros pažinimas per simbolius ir jos pristatymas archeologinėje ekspozicijoje“ į 2007-2013 m. Lietuvos ir Lenkijos pasienio bendradarbiavimo programą, o 2011 m. balandžio 15 d. pasirašyta projekto finansavimo sutartis. Projekto partneris – Suvalkų regiono muziejus, ilgametis bendrų projektų partneris. Projekto pradžia – 2011 m. gegužės 1 diena, projekto trukmė 24 mėnesiai. Bendras projekto biudžetas 278 100 eurų (960 223 Lt), Alytaus kraštotyros muziejaus biudžetas 153 610 eurų (506 560 Lt).

Pagrindinė projekto veikla – sukurti archeologines ekspozicijas Alytaus kraštotyros muziejuje (127 kv.m) ir Suvalkų regiono muziejuje (120 kv.m).

Kita projekto veikla:

  • Suorganizuoti 10 partnerių darbo grupių susitikimų, per kuriuos sukurtos 2 archeologinės ekspozicijos pristatymo koncepcijos.
  • Suorganizuoti keliaujančias parodas (6 vietose: 3 Lietuvoje ir 3 Lenkijoje).
  • Suorganizuoti Jotvingių archeologinį festivalį Lenkijoje.
  • Išleisti publikacijas archeologine tematika (piliakalnių katalogas ir tyrimai).
  • Išspausdinti Alytaus ir Suvalkų regionų žemėlapį su įdomiausių archeologinių vietų trumpais aprašymais.
  • Suorganizuoti 3 projektą viešinančias konferencijas.