Paroda „Senamiesčio grindinio paslaptys“: autobusų stotys

Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse Alytaus gatvėmis pradėjo riedėti automobiliai. Praėjusio amžiaus 3–4-ajame dešimtmetyje automobilių ir autobusų mūsų mieste galėjai pamatyti vis dažniau. 3-iajame dešimtmetyje viena gatvė pavadinama Autobusų stoties vardu, nors joje niekada nebuvo jokios stoties. To paties dešimtmečio viduryje autobusų stotelė atsiranda Vilniaus, Pulko ir Seirijų gatvių sankirtoje. Minimu laiku Alytaus miesto savivaldybė autobusų stoties valdymą perdavė privačiam verslui. Seirijų gatvėje autobusų stotį įsteigė Gubarų šeima, po kelerių metų toje pat gatvėje kitą – Juozas Daugėla. Dėl miesto tilto remonto darbų apribojus autobusų eismą, laikina autobusų stotis veikdavo Pirmajame Alytuje. Sovietmečiu įkurta autokolona, ji užsiėmė ir tarpmiestiniu keleivių vežimu. Šios įstaigos veiklai pasirinkta buvusios Gubarų autobusų stoties teritorija. Augančiai įmonei per porą dešimtmečių buvo atiduoti iš gyventojų perimti keli kaimyniniai sklypai. Suformuota nauja gatvė, pastatyta nauja autobusų stotis. 7-ajame dešimtmetyje ji perkelta kitapus gatvės. 1986 m. vietoje senosios autobusų stoties pastatytas naujas pastatas. 2007 m. autobusų stotis iškelta į Naująją gatvę. Senoji dar keletą metų stovėjo uždaryta, užkaltais langais, kol 2016 m. buvo nugriauta.
Nuo liepos 15 d. Jotvingių gatvėje.
Autobusų sustojimo vieta Vilniaus g., prie A. Narulianskio viešbučio. Autorius nežinomas. XX a. 3-iasis deš. Iš AKM rinkinio