S. Marcinkevičius gimė Dubėnų kaime, buvusiame Antnemunio valsčiuje, Alytaus rajone. Trylikametis berniukas įstojo į Jaunųjų ūkininkų ratelio narius, kurie kooperatiniame ūkyje augino cukrinius runkelius, medelius, darė įvairius bandymus. 1937 m. baigė prekybos kursus Žemės ūkio draugijoje, dirbo kooperatyve, reprezentacinėje Alytaus krautuvėje, įsikūrusioje Zimavičienės name Vilniaus gatvėje. Po karo baigė Alytaus žemės ūkio mokyklą, dirbo šios mokyklos mokomojo ūkio valdytoju.
1959 m. ėmėsi mėgstamo darbo – tapo Miesto sodo sodininku. Parko darbuotojams ilgus metus rūpestį kėlė karo metu sprogusios bombos padaryta žala: pavasariais reikėdavo užlyginti vis atsirandančią daubą, užtaisyti vis įtrūkstantį fontano baseino dugną, gelbėti skeveldrų pažeistus medžius. S. Marcinkevičius dėjo visas pastangas, kad išsaugotų Alytaus šviesuomenės sukurtą prieškarinį parką. Jis gerai suprato kultūros paveldo reikšmę.
Naujasis šeimininkas parką praturtino dekoratyviniais krūmais. Du pagrindinius parko takus apsodino rausvažiedžių lanksvų gyvatvore, pasodino forzitijų. Šalia fontano pasodino europinį kukmedį, išaugintą iš šakelės, parsivežtos iš Kaliningrado. Fontanui taip pat reikėjo priežiūros: pakeisti baseino vandenį, išvalyti dugną. Fontano baseine laikomas žuvytes reikėjo ne tik maitinti per vasarą, bet žiemai namo parsinešti. Parko suoliukus kiekvieną rudenį darbuotojai surinkdavo ir sukraudavo į sandėlį po estrada. Pavasarį suoliukai buvo perdažomi ir sustatomi į vietas.
S. Marcinkevičiaus laikais parke tvyrojo ypatinga atmosfera. Poilsio dienomis parkas buvo gausiai lankomas – viliojo puikiai sutvarkyta aplinka, gėlių aromatai, fontano čiurlenimas. Visi čia jautėsi poilsiaujantys, bet tuo pat metu jautė pareigą apginti šį grožį nuo niokojančių rankų. Buvo net parko taryba susikūrusi.
Miesto sodo šeimininkas triūsė diena dienon daugiau nei dvidešimt metų. Vakarop, kai dienos darbai būdavo baigti, sodininkas, sunėręs rankas už nugaros, truputį palinkęs į priekį žingsniuodavo parko takais…
Stasys Marcinkevičius prie gėlyno. Gintaro Juškausko nuotrauka iš sodininko dukters Aldonos Marcinkevičienės archyvo.
