Prieš Jūsų akis – XIX a. pabaigos – XX a. pradžios etnografinė ekspozicija „Sodzius Dzūkijon“. Tai palikto Dzūkijos paveldo didžiausias atspindys mūsų dienose: čia skamba dzūkiška šnekta, kvepia šviežia rugine močiutės kepta duona, girdisi senelio juokas už žaginio ir tolumoje žiogų čirškimas.
Ekspozicijoje „Sodžius Dzūkijon“ akį traukia išrikiuoti etnografiniai eksponatai: pirkioje prie krosnies eilėn surikiuotos puodšakės ir ližės, senieji špižiniai puodai ir molinės terlės ant pakuros. Indaujoje it kareiviai išrikiuoti šaukštai, mediniai ir moliniai dubenėliai. Lentelės ir kiti buityje reikalingi namų apyvokos daiktai. Senojoje spintoje ant lentynų išguldyti audiniai: lovatiesės, rankšluosčiai, drobės rietimai. Lovon paguldytas sienikas, šiaudinis čiužinys, ir piramidę auginančios didžiulės plunksnų pagalvės, savo minkštumus slėpdamos stapkuotuose užvalkaluose. Kampe kabo Rankšluostinė, niekaip neišsirenkanti sau rankšluosčio. Abipus Rankšluostinės kabo šventieji paveikslai. Visu pasieniu virš langų specialiai įrengtoje lentynėlėje rikiuojasi pinti ar iš medžio skobti gorčiai su gorčiukais, dėžutės su kuburkaitėmis, ir kiti nedideli rakandai smulkiems daiktams ar biriems produktams sudėti, pinti iš beržo tošies, pušies šaknies ar liepos karnos. Svirne sau vietą radę išdidžiai rikiuojasi karbijos ir dailidžių įrankiai, o tvarte ir kluone – žemės ūkiui reikalingi padargai. Tiek neapsakomai daug visko! Emocijos, nauji pojūčiai ir šiurpuliukai, nueinantys kūnu – visa tai ir dar daugiau laukia Jūsų. Tai puiki galimybė Jums, Jūsų šeimoms, draugams, svečiams ir visiems prisiliesti prie mūsų palikto paveldo – prie istorijos, prie kurios kas kartą sugrįžtame. Visada Jūsų lauksime!