Michaelis ir Inna Rogatchi savo paveikslais papildo, nuspalvina ir tarsi išplečia Grigorijaus Kanovičiaus romanuose kuriamo štetlo pasaulį.

Tai – įkvepiantis skirtingų meno rūšių sintezės pavyzdys. Šių autorių darbų kolekcija yra ne tik neįkainojama dovana Jonavai, bet ir galimybė garsinti bibliotekos vardą. Didžiuojamės, kad nuo šiol Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešoji biblioteka bus minima kaip vieta, kurioje galima išvysti Michaelio ir Innos Rogatchi darbus, priskiriamus prestižinėms Suomijos, Lietuvos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, JAV ir Izraelio meno kolekcijoms. (Jonavos rajono savivaldybės Grigorijaus Kanovičiaus viešosios bibliotekos direktorė Skirmutė Gajauskaitė).

Grigorijaus Kanovičiaus kūrybos palikimas tarsi dovanoja skaitytojams raktą nuo durų, pro kurias galime minčių ir vaizduotės žingsniais patekti į XX a. pradžios žmonių kasdienybę. Nors rašytojo kūrinius skaito įvairių pasaulio šalių gyventojai, mums, jonaviečiams, G. Kanovičiaus tekstai ypatingai artimi ir svarbūs. Kiekvienas atverstas puslapis, sutiktas veikėjas, išgyventa jo istorija tarsi maitina gyvąją atminties šaknį, jungiančią praeities liudijimą, kasdienybės akimirkas ir mūsų trapią ateitį. Innos ir Michaelio Rogatchi dovanojama paveikslų kolekcija – dar vienas gyvosios atminties stiprinimo šaltinis, kurio versmės ne tik maitina vaizdais, bet ir apnuogina skaudžias temas, aktualias tiek G. Kanovičiaus miestelyje, tiek dabarties dienų pasaulyje. Šių autorių darbai – nuostabus pavyzdys, kaip skirtingų meno žanrų kūrėjai geba kalbėtis ir papildyti vienas kito kūrybą. Tikiu, kad nuo šiol pilnesnis ir spalvingesnis pasaulis taps kiekvieno, atvykusio su atida ir meile apžiūrėti minėtos parodos. Kad patys taptume šaltiniais, stiprinančiais atmintį ir kuriančiais tai, kas niekada neskaudins kito ir kitokio. (Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešosios bibliotekos kultūros projektų vadovė Kristina Adukaitė)

Lietuvos žydų gyvenimas mažuose miesteliuose įvairiapusiškai atspindėjo žydišką pasaulį: tradicijas, santykius, identitetą, žydišką dvasią. Čia viskas prasidėjo, deja, čia ir pasibaigė. Todėl per kūrybą atskleista štetlų tema man yra vertybė.

Innos ir Michaelio Rogatchi paroda „Štetlo dainos” skirta rašytojui Grigorijui Kanovičiui atminti. Neatsitiktinai. Visa G. Kanovičiaus kūryba – apie štetlą ir jo žmones. Juk jis gimęs ir augęs Jonavoje. Panašią mažo žydiško miestelio Lietuvoje atmosferą skleidžia ir dailininkų I. ir M. Rogatchi darbai. Nors ciklų temos skirtingos, skirtinga ir atlikimo technika, tačiau dėl savito stiliaus juose matau vientisumą. Darbai yra jautri improvizacija štetlo tema. Liūdesys, dominuojanti melancholijos nata ir tradicijų tęstinumas persikelia į jų kūrybą. Ši nedidelė Innos ir Michaelio kūrinių kolekcija kaip žydiškumo priminimas, kadangi nei štetlų, nei žydų juose, nei to pasaulio ir jo dvasios jau nelikę. (Scenografė, grafikė, fotografė Aleksandra Jacovskytė).

Innos ir Michaelo Rogatchi kūrybos parodos „Štetlo dainos“ pristatymas:

Rugsėjo 26 d. 17 val.

Audiovizualiųjų menų centre (Kauno g. 9, Alytus):