Eilėraščius pradėjo spausdinti nuo 1942 m. Pirmąją knygą „Kovotojų dainos“ išleido 1949 m. Iš viso išleisti aštuoni poezijos rinkiniai, parašyta apybraižų, apsakymų ir satyrinių kūrinių. Bendradarbiavo su rašytojais: J. Macevičiumi, J. Požėra, K. Kubilinsku. 1980 m. pradėta leisti A. Jonyno knygų serija. 2003 m. poeto sūnus Antanas A. Jonynas sudarė poezijos rinktinę „Rugsėjo pilnatis“, kur paskelbta vyresniojo A. Jonyno ankstyvoji poezija.
<…> ir literatūros darbas, ir darbas
Aklųjų draugijoje yra mano dvyniai
beržai, dvi atžalos, kurias išleido
vienas kelmas – mano karšta ir
nepasotinama meilė
gyvenimui.
Jaukius namus tylioje gatvelėje 1927 m. pastatė rašytojo tėvas Ignas Jonynas. Antanas Jonynas šiuose namuose gyveno iki skaudaus savo gyvenimo lūžio – apakimo. 1941 m. išvykęs mokytis į Kauno aklųjų institutą, vėliau į gimtą sodybą sugrįždavo tik vasaroti, tėvo aplankyti. Antano Jonyno memorialinį muziejų 1988 m. įsteigė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga kartu su Lietuvos rašytojų sąjunga gimtuosiuose poeto namuose.
1990 m. sausio 1 d. muziejus buvo perduotas Lietuvos Respublikos Kultūros ir švietimo ministerijos žinion ir tapo Maironio lietuvių literatūros muziejaus filialu. Vienu iš daugelio respublikoje, bet pirmuoju literatūriniu muziejumi Alytuje. Muziejaus atidarymo šventė vyko 1990 m. gegužės 25 d. Romanas Senapėdis, šventėje atstovavęs Kultūros ir švietimo ministerijai, priminė susirinkusiems, kad A. Jonyno muziejus yra pirmasis Lietuvoje, atidaromas po Kovo 11-osios akto. Nuo 1991 m. sausio 1 d. A. Jonyno memorialinis muziejus perduotas Alytaus kraštotyros muziejui.
