Regėjęs Nepriklausomybės kovų mūšius,

savų ir svetimų kareivių uniformas,

girdėjęs kapotas germaniškas komandas,

rusiškas girtų politrukų dainas,

mokytojų seminarijos koridoriuose

likusius Ramanausko-Vanago žingsnius,

mokėjęs prisikviesti ugninį aitvarą

nakties danguje, virš miesto stadiono

Jurgiui Kunčinui išpranašavusį audringą

rašytojo gyvenimą,

po dvidešimties ar trisdešimties metų

šitas miestas jau nieko neprisiminė ir nieko nenorėjo.

 

Gimtasis miestas.

 Amerikos atradimas, arba vaizduotės šokis. 2023

 

Jau nebe pirmą kartą į gimtąjį miestą sugrįžta poetas, rašytojas, žurnalistas Alvydas Valenta. Balandžio 11 dieną 17.15 val. Alytaus kraštotyros muziejuje pristatysime jo naujausią poezijos knygą „Amerikos atradimas, arba vaizduotės šokis“, kurią išleido asociacija „Slinktysׅ“. Knygos puslapiuose sugulė galybė eilėraščių, tačiau tiražas mažas net ir šiems laikams – tik 400 egzempliorių, tad norintys įsigyti turėtų nepraleisti šio susitikimo.

Gimtasis Alytus

Ir nors oficialiai skelbiamoje biografijoje parašyta, kad A. Valenta gimė Gegutėje, Lazdijų rajone, tačiau savo kūryboje mūsų miestą vadina gimtuoju. Tiesa, niekur neįvardina, kad tai – Alytus. Į miestą atkeliavo būdamas penkerių-šešerių. Čia jo laukė naujos patirtys ir įspūdžiai: geležinkeliu keliskart per parą riedantys traukiniai, miesto parkas su po medžius besikarstančiomis voverėmis, karuselės ir bufetas su didelėmis kampuotomis stiklinėmis, pilnomis abrikosų limonado.

„Greitai pajutau ir kitus miesto malonumus – kada norėdamas galėjau valgyti torto, šokoladinių sūrelių, net ledų. Ledai buvo visai ne tokie, kokie būna žiemą sušalus vandeniui. Jie saldūs ir skanūs, apvaliuose puodeliuose ir net pribarstyti razinų.“  (Pradžios užkalbėjimai, 2010) Tačiau Alytuje gyveno tik pora metų, vėliau grįždavo tik po mokslų praleisti vasaros atostogų. Galiausiai vizitai į gimtąjį miestą pasidarė labai reti.

Kūrėjo kelias

Baigęs mokyklą mokslus tęsė Vilniaus universitete. Studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Vėliau  ten pat įgijo magistro laipsnį. Dar 1988 m. pradėjo dirbti žurnalo „Mūsų žodis“ redakcijoje, kur dirba iki šiol. Poetas rašo  įvairias negalias turintiesiems aktualiomis temomis, bendradarbiauja leidžiant leidinius Brailio spauda.

Pirmieji eilėraščiai, jei kliausimės autoriaus romanu „Pradžios užkalbėjimai“, parašyti dar mokykloje, pirmasis publikuotas 1984 m. almanache „Vaivorykštė“. Po dešimtmečio, 1994-aisiais, pasirodė pirmasis eilėraščių rinkinys „Lazdyno žydėjimas“. Vėliau buvo išspausdintos eilėraščių knygos „Bliuzo gimimas“, „Žodžiai – sarginiai šunys“, „Varpininkas“, „Nuožmiai artėjantis“, „Hormonai – visi išsislapstė“, „Prierašai neegzistuojančioms „Iliados“ ir „Odisėjos“  iliustracijoms“.

2023-iųjų pabaigoje pasirodė eilėraščių rinktinė „Amerikos atradimas, arba vaizduotės šokis“. Joje – ne tik anksčiau publikuoti, bet ir 2020-2023 m. parašyti eilėraščiai, netapę atskiru rinkiniu. Beje, jais ir prasideda naujoji knyga. Kaip pats autorius mini viename interviu, nors neskelbtus eilėraščius paprasčiausia būtų kelti į knygos pabaigą, visgi poetas pasirinko kitą kelią: „tai, kas esu dabar, yra rinktinės pradžioje, o toliau jau praeitis, istorija.“

Balandžio 11 dieną

17.15 val. Alytaus kraštotyros muziejuje apie poeto kūrybą kalbės filologė Rita Černiauskienė.  Renginio metu veiks asociacijos „Slinktys“ knygų lentynėlė – puiki proga susipažinti su išleista nišine literatūra, o leidėjas  Juozas Žitkauskas papasakos, kodėl sutiko leisti jau antrą A. Valentos knygą.

Tad visi, kuriems įdomi kraštiečių kūryba, yra laukiami muziejuje. Na, o pabaigai dar mažas jaukas alytiškiams iš naujosios poeto knygos:

Atsiprašau savojo miesto,

bet tada nebuvo už ką ji mylėti.

Dabar jau būtų,

galėčiau pamilti iš naujo,

o tada norėjau tik vieno –

pabėgti ir pamiršti!

Dabar jau galėčiau

Pamilti – priimti – nusilenkti.