Rugsėjo 1–27 d. Audiovizualiųjų menų centre (buvusioje Alytaus sinagogoje) bus eksponuojama Valentino Ajausko ir Gražinos Murelytės-Ajauskienės tapybos darbų paroda „Džiazas ir ne tik…“.
PARODOS ATIDARYMAS: rugsėjo 5 d., 17 val. Atvykusiems muzikos garsus dovanos Agnė Arbačiauskienė (violančelė).
Valentinas Ajauskas eksponuos naujausią paveikslų ciklą „Džiazas“, kuriame žaismingai sukomponuotos persipynusios vyro ir moters figūros. Paveiksluose matoma grafiko, akvarelininko ir tapytojo plastinės raiškos patirtis. Siluetinis figūrų vaizdavimas, toks būdingas jo grafikoje, čia prabyla su didele jėga, monumentalumu. Dideli formatai leidžia dailininkui plačiu mostu perteikti vyro ir moters charakteringus bruožus, atitrūkus nuo realistinio vaizdavimo, kurti muzikalias formas. Jos tvyro vienspalviame ryškiame ar pilkame plokščiame fone, aiškiai išskirtos, kartais išlietos faktūriškai, primenančios modernias skulptūras.
Tapytoja Gražina Murelytė-Ajauskienė eksponuos įvairios tematikos paveikslus, figūrines kompozicijas, peizažus. Jos stilistikoje galima įžvelgti simbolizmo, misticizmo, impresionizmo bruožų. Paveiksluose su figūromis dailininkei svarbu perteikti sugalvotą mintį, todėl tikrovė transformuojama, visa aplinka pajungta žmogaus nuotaikai perteikti. Pasak dailėtyrininkės Kristinos Stančienės, figūra arba statiniai, peizažas, perteikiami kaip simbolis, metafora, po materijos kevalu slypinčių prasmių atvėrimas sugestijuoja simbolizmo dailės poveikį G. Murelytės-Ajauskienės kūrybai. Akivaizdu, kad emocinė plotmė šiai dailininkei svarbesnė už racionalią, intelektinę. Menininkė kuria vadovaudamasi nuojauta, vaizduote, sielon įsirėžusiais išgyvenimais, krikščioniškojo dvasingumo slėpiniais ir patirtimi bei intuityviai siekia, kad kūriniuose atsivertų nematomoji realybės pusė, nepažini transcendentinė erdvė… Paveiksluose matoma erdvinė perspektyva, formos, šviesa, šešėliai, subtilus koloritas. Kompozicijos turi vidinę dinamiką, kurią sukuria apšvietimas ir šešėliai. Gražinos Murelytės-Ajauskienės tapyba artima itališkai tapybos mokyklai, kurios kryptį įskiepijo jos mokytojas, dailininkas Vytautas Pečiukonis, mokęs suvesti paveikslą, vaizduoti erdvę ir perspektyvą ir skatinęs kurti paveikslus, kad jie kažką reikštų.
