Parodos „Parafrazės“ pristatymas – liepos 4 d., antradienį, 17 val.
Paroda veiks iki rugpjūčio 30 d.
Dovilė Tomkutė – dailininkė, grafikė, daugiau nei 30 m. dirbanti dailės parodų rengimo srityje Lietuvoje ir užsienyje, paraleliai užsiimanti kūrybiniu darbu. D. Tomkutė yra surengusi daugiau nei 900 Lietuvos ir užsienio menininkų parodų, Lietuvos dailės pristatymų įvairiose šalyse ir miestuose: Vašingtone, Čikagoje, Maskvoje, Pekine, Stambule, Londone, Zalcburge, Reikjavike ir t.t. Pati dalyvavo daugiau nei 70 parodų, surengė 20 personalinių parodų.
Kaip pati parodos autorė sako, įvairiais profesinės veiklos etapais kūrybai ne visada likdavo pakankamai jėgų ir laiko. Šiuo metu ji džiaugiasi vėl atsiradusia galimybe skirti dėmesio savo darbams ir įgyvendinti anksčiau brandintus sumanymus.
Kūrėjos Dovilės Tomkutės mintys apie parodą:
Idėjų savo darbams semiuosi iš savo vidaus, emocijų, prisiminimų, pastebėjimų, spontaniškai pamatytų ir sugalvotų vaizdinių ir neišsemiamos gamtos, jos nuotaikų, spalvų ir faktūrų. Dar studijų metais greta tradicinės grafikos kūrimo pamėgau fotografuoti dangų, debesis, vandens raibulius, atspindžius, bangas, medžius ir augalus, įvairias gamtos faktūras. Skaitmeninė fotografija praplėtė įprastas išraiškos priemonių ribas ir leido įžengti į platesnę vizualią dimensiją, realių vaizdinių pasaulį. Kažkada vykusiai parodai apie tradicinės ir šiuolaikinės grafikos ryšį ėmiau perkurti savo grafikos darbus, atliktus litografijos ir oforto technikomis ir perfrazuoti idėjas, kurios jau buvo išreikštos kitomis priemonėmis. Taip gimė ištisi darbų ciklai, kuriuos su užsidegimu tęsiu iki šiol. Darbus kuriu ilgai ir kruopščiai, naudoju daug foto sluoksnių, piešiu kompiuterio pagalba. Kartais naudoju savo piešinių fragmentus, o kartais anksčiau sukurtus grafikos darbus eksponuoju greta. Pritariu, kad skaitmeninė fotografija negali visiškai atstoti pieštuko ar teptuko, gyvo menininko rankos prisilietimo. Tačiau šiuolaikinės technologijos yra tik papildoma priemonė, padedanti autoriui kūrybos procese įgyvendinti savo idėjas.
Šiuo metu visi mes išgyvename naują laiką – niekas negalėjome net įsivaizduoti, kad toks laikas ateis. Krito taika, humaniškumas, vertybės. Balta pavirto juoda ir atvirkščiai. Šviečia saulė, pavasarį pakeitė vasara, o taip netoli mūsų, Ukrainoje, verda tikras pragaras, žūsta žmonės, tvyro kančia. Ligšiolinio mūsų ramaus, pastovaus ir užtikrinto gyvenimo kryptis prarado prasmę. Kur link eina pasaulis, kaip mes patys galime jį įtakoti? Kiek prasmingas tokiomis aplinkybėmis yra menas? Kokią žinutę jis neša karo ir grėsmės akivaizdoje? Kviečiu žiūrovus pasidalinti emocijomis, apmąstyti žmogiškąsias vertybes…
