Gruodžio 20 d., trečiadienį, 14.00 val. Alytaus kraštotyros muziejuje (Savanorių g. 6, Alytus) Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis pristatys savo asmeninės kolekcijos parodą „Kalėdinių atvirukų tradicija Laikinojoje sostinėje ir visoje tarpukario Lietuvoje“.
„Visais laikais šv. Kalėdos mums nešdavo tikėjimą bei viltį. Ir net baisiausių karų metu žmonės laukdavo gražiausių metų švenčių, linkėdavo vieni kitiems taikos ir ramybės… Visais laikais šiuo ypatingu metu žmonės norėdavo vieni kitus sveikinti asmeniškai: egzistuoja ilgametės sveikinimų tradicijos. Kalėdinių atvirukų su lietuviškais įrašais galima aptikti dar cariniu laikotarpiu. Tradicija ypač suklestėjo tarpukariu, apie 1920-uosius sulig pašto plėtra. Ne išimtis ir Lietuva bei jos tuometinis kultūrinis židinys – Laikinoji sostinė Kaunas. Mano kolekcijoje yra ir atvirukų, siųstų į tuo metu Lietuvai nepriklaususį Vilnių. Įdomus faktas, kad nors užrašai ant atvirukų lietuviški, tačiau, tik nedaugelis jų buvo spausdinami Lietuvoje, o daugiausiai – Vokietijoje bei Prancūzijoje“, – trumpai ekspoziciją pristato L. Mažylis.
Savo asmeninę kolekciją pristatydamas L. Mažylis pastebi, kad kalėdinės spalvos bei siužetai įvairiose Europos valstybėse tarpukariu ne kažin kuo skyrėsi. Galima pastebėti, kad senesniuose tarpukario pradžios atvirukuose dominuoja religinis turinys, o vėlesnio leidimo atvirukai jau pasižymi vaizdų įvairove. Ėmė nusistovėti tam tikra įvairius atvirukus vienijanti simbolika: eglutė, sniegas, kalėdiniai papuošimai, vaizduojami kiti „tradiciniai naujametiniai“ augalai, gyvūnija, šventinis stalas, angeliukai.
Pasak jo, už save kalba ir atviruko aversas ir jo reversas – patys asmeniniai sveikinimai. „Sveikinimų stilius bei maniera daug ką pasako ir apie pačią epochą, atskleidžia istorines aplinkybes. Tai vienaip ar kitaip susiję ir su Mažylių šeima, šeimos draugais“, – teigia L. Mažylis.
Visgi kaip pastebi prof. L. Mažylis, sveikinimų tradiciją nutraukė Antrasis pasaulinis karas, okupacijos. „Stojo tremčių laikotarpis, paskui hitlerinė paskui vėl sovietinė okupacija ir tradicija nutrūko. Kažkiek buvo naudojami atvirukų likučiai. Bet net ir sunkiausiomis lagerių sąlygomis Kalėdinių sveikinimų tradicijų mūsų tautiečiai stengėsi laikytis, tik galbūt labiau laiškais, kartais pasitaikydavo ir atvirukų“, – sunkų Antrojo pasaulinio karo ir tremčių laikotarpį aptaria L. Mažylis, savo pristatymo metu jis paminės ir savo dėdės Juozo Siručio korespondencija iš tremties.
Kaip pastebi politikas ir filatelistas, kalėdiniai atvirukai, jų kolekcija nuteikia šventiškai. „Visa tai tuo pačiu primena, kas kinta, o kas išlieka amžina. Net ir sunkiausių karų ar priespaudos laikais visada išlaikėme tikėjimą, kad galiausiai šviesa nugalės tamsą. Tad ir toliau puoselėkime tauriausias šventines tradicijas, saugokime jas“, – apsilankyti parodos pristatyme ir kalėdinių sveikinimų tradiciją tęsti kviečia L. Mažylis.
