Tiek baltų kultūroje, tiek krikščionybėje kopimas į kalną, buvimas ant jo yra dvasinio tobulėjimo, vidinio atsinaujinimo, kūrybinio įkvėpimo, grožio patyrimo matmuo. Čia mitai jungiasi su mokslu, legendos pratęsia ir papildo gyvąją istoriją, praeities artefaktai dera su dabarties menininkų įnašu.
Senovėje piliakalniai buvo įrengiami aukščiausiose kalvose tam, kad iš toliausiai būtų matomi ateinantys priešai ar liepsnojančiais laužais perduodama žinia. Šiandien žvelgiant nuo piliakalnių į atsiveriančius kraštovaizdžius vaizduotėje piešiama tolima praeitis, didvyrių kovos, aidintys dainos garsai. Tai galimybė sustoti, pamąstyti, nurimti, pailsėti…
Rugsėjo 8 d. 17 val. parodoje pristatomos fotografijos, fiksuojančios vaizdus nuo piliakalnių. Dauguma reginių – nuo Alytaus miesto ir rajono piliakalnių, papildant vaizdais nuo didžiųjų Dzūkijos kalvų. Fotografijose atskleidžiama kraštovaizdžių įvairovė ir savitas kiekvieno fotografo žvilgsnis: platus horizontas, siaura properša pro šakas, miškų glūduma ar upės vingis.
