Alytaus kraštotyros muziejaus parodoje „Senamiesčio grindinio paslaptys“ siekiama alytiškius ir miesto svečius supažindinti su išnykusiais kultūros ir infrastruktūros objektais. Dvi kilnojamos parodos bus skirtos seniesiems miesto kino teatrams ir autobusų stotims.

Kino menas, XIX a. pabaigoje žengęs pirmuosius žingsnius Paryžiuje, labai greitai užkariavo sales ir žiūrovų širdis visame pasaulyje. Alytuje pirmasis kino seansas parodytas šešiolika metų vėliau nei Paryžiuje. Dar po penkerių metų įkuriamas ir pirmasis kino teatras. 1919 m. jis perkeltas į dabartinę Vilniaus gatvę. „Palas“, „Dainava“, „Taika“ – šį kino teatrą tokiais pavadinimais mena kelios alytiškių kartos. Deja, 1988 m. pavasarį čia buvo parodytas paskutinis kino seansas. 1930 m. greta įkurtas antrasis kino teatras „Kapitol“, vėliau pervadintas „Dzūkija“. Jis alytiškius džiugino 1930–1949 m. laikotarpiu.

Tai buvo ne vieninteliai kino teatrai tarpukariu. 4-ajame dešimtmetyje dar vienas trumpai veikė 2-ojo ulonų pulko klube. Atidarius naujus Šaulių namus buvo vedamos derybos dėl kino teatro įrengimo. 6–8-ajame dešimtmetyje Pirmajame Alytuje būta kino teatro „Dzūkija“. Paskui senuosius kino teatrus nukonkuravo nauji, modernesni „Dainava“ ir „Jaunystė“. XXI a. miestas pasitiko išsaugojęs vienintelį kino teatrą. Senieji išliko tik anų laikų fotografijose ir vyresnės kartos alytiškių prisiminimuose. „Palas“ tebėra ilgiausiai mieste veikęs kino teatras. Po kelerių metų jį turėtų peraugti „Dainava“.

Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse Alytaus gatvėmis pradėjo riedėti automobiliai. Praėjusio amžiaus 3–4-ajame dešimtmetyje automobilių ir autobusų mūsų mieste galėjai pamatyti vis dažniau. 3-iajame dešimtmetyje viena gatvė pavadinama Autobusų stoties vardu, nors joje niekada nebuvo jokios stoties. To paties dešimtmečio viduryje autobusų stotelė atsiranda Vilniaus, Pulko ir Seirijų gatvių sankirtoje. Minimu laiku Alytaus miesto savivaldybė autobusų stoties valdymą perdavė privačiam verslui. Seirijų gatvėje autobusų stotį įsteigė Gubarų šeima, po kelerių metų toje pat gatvėje kitą – Juozas Daugėla. Dėl miesto tilto remonto darbų apribojus autobusų eismą, laikina autobusų stotis veikdavo Pirmajame Alytuje. Sovietmečiu įkurta autokolona, ji užsiėmė ir tarpmiestiniu keleivių vežimu. Šios įstaigos veiklai pasirinkta buvusios Gubarų autobusų stoties teritorija. Augančiai įmonei per porą dešimtmečių buvo atiduoti iš gyventojų perimti keli kaimyniniai sklypai. Suformuota nauja gatvė, pastatyta nauja autobusų stotis. 7-ajame dešimtmetyje ji perkelta kitapus gatvės. 1986 m. vietoje senosios autobusų stoties pastatytas naujas pastatas. 2007 m. autobusų stotis iškelta į Naująją gatvę. Senoji dar keletą metų stovėjo uždaryta, užkaltais langais, kol 2016 m. buvo nugriauta.

Miesto autobusų stotys ir kino teatrai bei jų savininkai per šimtametę istoriją daug patyrė. Šios vietos paliko įvairių prisiminimų. Vieniems tai buvo kelio pradžia, kitiems – išsiskyrimo. Kažkam tai liko romantiškų pasimatytų vieta, kur būta labai skanių saldainių, o kažkam – vaikystės rojus.

Parodos veiks Senamiesčio skvere ir Jotvingių gatvėje. Atidarymas įvyks liepos 15 d., penktadienį, 17 val. 30 min. Senamiesčio skvere. Vėliau patrauksime prie antrosios parodos į Jotvingių gatvę.